Kas yra popamokinė veikla?

„Popamokinė veikla — tai neformalus ugdymas (ši sąvoka įvesta 2003-iaisiais metais), kurio pagrindinis tikslas — patenkinti vaiko poreikius bei interesus. Papildomus užsiėmimus kiekvienas renkasi laisvai”, — pasakoja socialinė pedagogė Violeta Suboč.

Mažųjų smalsučių ugdymas

Nuo kada vaikus leisti į būrelius — labai individualus reikalas. Pavyzdžiui, į gimnastiką, baletą ar kovos menus, vaikučiai gali pradėti vaikščioti jau nuo 4-5 metukų. O dailės būrelius gali lankyti ir mažiausieji, ir vyresnio amžiaus vaikai.

Didelę reikšmę pasirinkimui turi tai, ar mažylis auga namie, ar lanko darželį. „Jeigu mažylis auga namie su mama ar kitu šeimos nariu, viskas priklauso nuo jų kūrybiškumo”, — pasakoja neformalaus ugdymo specialistė dr. Daiva Šukytė. — „Tereikia su vaiku žaisti įvairius lavinamuosius žaidimus: piešti, spalvoti, dainuoti, o svarbiausia — bežaidžiant kalbėtis apie tai, ką ir kodėl kartu veikiate. Praleistas laikas namie turėtų būti iš tiesų kokybiškas, nes visaverčių užsiėmimų valanda būna gerokai reikšmingesnė nei visa diena, praleista žiūrint televizorių. Tuo tarpu darželyje vaikai lanko įvairiausius užsiėmimus, būrelius, turi daug skirtingos veiklos, kurioje būna ir dalyviais, ir stebėtojais. Čia jie mokosi šokti, dainuoti, keramikos, užsienio kalbų, vaidina teatre ir kt. Todėl papildoma veikla iš tiesų nebūtina, nes mažylis gali tiesiog pervargti”.

Ką vaikui pasiūlyti?

Šiuo metu būrelių pasiūla yra iš ties nemaža. Jau patiems mažiausiems (1,5-3 metų) siūlomos plaukimo, muzikos užsiėmimai, taip pat įvairūs aplinkos pažinimo žaidimai su spalvotomis kaladėlėmis, barškučiais. Visa tai galima rasti nykštukų mokyklėlėse, jaunimo centruose. Tačiau atsiminkite, kad daugelį dalykų su mažyliu Jūs galite nuveikti patys!

„4-6 metų vaikams tėveliai turėtų siūlyti įvairias veiklas, apie jas kalbėtis, nes mažyliai gali tiesiog nežinoti, kad galima net norėti vienos ar kitos veiklos. Verta vaikus nuvesti, parodyti, paaiškinti, ką jie galėtų veikti. Kai jau susipažįsta su veikla, reikėtų klausti vaikų nuomonės, ką jie mano apie siūlomus užsiėmimus. Šio amžiaus vaikai paprastai jau gali pasakyti, ar norėtų daryti tai, ką siūlote”, – pasakoja dr. D. Šukytė. – „Mokyklinio amžiaus vaikų laisvalaikio pasirinkimui turi įtakos ikimokyklinė veikla. Taigi iš tiesų svarbu, kad pirmieji šešeri — septyneri metai būtų turiningi bei prasmingi”.

Socialinė pedagogė V. Suboč sutinka su tuo, kad jau darželyje vaikus reikia ugdyti visapusiškai, nes mažiausieji mokosi greičiausiai: „Darželinukai sėkmingai piešia, šoka, dainuoja, tampa mažaisiais modeliukais, vaidina ir t.t.”.

Pastebima, kad darželį lankančių vaikų socialinė raida spartesnė nei augančių namuose. Čia jie pajaučia, ką reiškia kažką daryti dėl kitų. Tai skatina mažųjų savarankiškumą, pasitikėjimą savimi, jie tampa atviresni, drąsesni, lengviau bendrauja su vaikais ir suaugusiais. Todėl, jeigu nėra galimybės leisti mažylio į darželį, reikėtų suteikti progų pabendrauti su bendraamžiais.

Vyresniųjų vaikų laisvalaikis

Mokyklinio amžiaus vaikams ypač svarbu atrasti ir išreikšti save. Todėl laisvalaikį jie renkasi tikslingai. „Būreliuose vaikai nori įgyti naudingų įgūdžių, sportuoti ar tiesiog ieško naujų įspūdžių. Jau svajojantys apie darbą, užsiėmimus renkasi dėl profesijos. Dažnas nori užpildyti dalykinių žinių spragas, bet svarbiausia, mokiniai nori įsitvirtinti bendraamžių grupėse, ypač tai aktualu paaugliams”, — pasakoja V. Suboč.

Svarbu vaikams duoti laiko pasirinkimui ir apsisprendimui. Žinoma, nuoseklumo mokyti reikia, tačiau vaikas turi žinoti, kad po tam tikro laiko jis galės vieną būrelį pakeisti kitu ir už tai nebus baudžiamas. Prisiminkite, daugiausiai papildomus užsiėmimus lanko vaikai iki 7 klasės. Todėl, jei vaikai vėliau nenori būrelių, versti užsiimti kokia nors veikla jų nereikėtų.

Kur ieškoti informacijos?

Apie papildomus užsiėmimus skelbiama mokyklos skelbimų lentoje, todėl reikėtų skatinti vaikus tuo domėtis. Taip pat vaikus informuoja klasės auklėtoja (-as), mokyklos administracija, mokytojai. Dažni skelbimai laikraščiuose, internete. Čia paprastai skelbiama apie veiklą, vykstančią už mokyklos ribų. Na ir žinoma, informacija skleidžiama iš lūpų į lūpas: bendraklasiai, draugai, tėvai, jau leidžiantys savo vaikus į tam tikrus būrelius.

„Dažniausiai papildomą ugdymą teikia neformalaus ugdymo institucijos: muzikos, meno, sporto, dailės mokyklos, ugdymo centrai, moksleivių rūmai ir pan., kurių pagrindinė ir svarbiausia paskirtis — ugdyti įvairius vaikų ir jaunimo gebėjimus. Tačiau ne išimtis ir bet kuri bendrojo lavinimo mokykla, teikianti ne tik formalųjį, bet ir neformalųjį ugdymą. Dažniausiai čia organizuojami dalykiniai užsiėmimai, kurie padeda mokiniams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Taip pat sporto, muzikos, dailės, teatro ir kiti būreliai”, — sako V. Suboč.

Svarbiausias „variklis” – malonumas!

Į klausimą, kiek būrelių galima lankyti vienu metu, dr. D. Šukytė atsako, jog „vienos taisyklės nėra. Tai labai individualus dalykas. Jeigu vaikas visada gerai išsimiegojęs, pailsėjęs, jaučiasi gerai — tai gali lankyti porą ar net kelis būrelius per savaitę. Tokių atvejų, nors ne dažnai, bet pasitaiko. Svarbiausia, kad lankydami papildomus užsiėmimus, vaikai jaustų malonumą. Juk tai — pagrindinis dalykas, dėl ko yra lankomas vienas ar kitas būrelis”.

Nepamirškite, savo mažylius geriausiai pažįstate Jūs! Tikrai pamatysite kiek ir kokios veiklos Jūsų vaikučiams reikia! Tereikia leisti ir pasimokyti, ir paišdykauti.

Keletas žodžių pabaigai…

Sunku pasakyti, nuo kada reikia pradėti lankyti būrelius. Juk sakoma, kad kartais vaikai atsimena dar įsčiose girdėtas lopšines!.. Žinoma tik tai, kad neformalus ugdymas padeda ne tik atrasti save, užsiimti naudinga veikla, bet ir mokytis kruopščiai planuotis savo veiklą. Tereikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiems būti ryžtingiems, drąsiems ir nebijantiems naujovių!