Prisipažinsiu, niekad nebuvau pamišusi dėl švaros, ypač kai kalba pasisukdavo apie vaikų žaidimus. Nebijojau, kad mažylis paropos keturiom ar pasiridens per smėlį, ar, jei jam taip norisi, rankom iškas duobę savo žaisliukams paslėpti. Mano tolerancija purvui, žemėms ir suteptiems drabužėliams žaidimų metu turbūt buvo ir yra kažkas, ką atsinešiau su savo patirtimi iš vaikystės – didesnė laiko dalis praleista kieme, kasant, statant, laipiojant medžiais, kepant purvo pyragus ir visiškai nesirūpinant (niekas nepriekaištavo ir nebarė) drabužių švara. Drabužiai yra drabužiai ir tiek. Vieni laukui, kiti į parduotuvę ar svečius. Paprasta.
Tad ir dabar esu šventai įsitikinusi, kad vaikystė – purvinas reikalas. Jei nepabūsi laisvai ir nevaržomai išsitepęs vaikystėje, tai kada daugiau? Šiuo klausimu specialistai bei visokie tyrėjai ir mokslininkai teigia tą patį – vaikams reikia purvinų žaidimų: smėlis, žemės, vanduo, klijai, dažai, košės ir makalošės,… Užsienyje yra net toks terminas – purvo žaidimai (mud play), o taip pat yra ir tarptautinė purvo diena – ji švenčiama birželio 29.
Bet gal apie viską nuo pradžių? Vaikai turi, atrodo, įgimtą norą ir gebėjimą žaisti purvo žaidimus. Beje, kuo purvinesni tie žaidimai, tuo daugiau džiaugsmo. Ir tai, pasirodo, susiję ne tik su taškymosi malonumu ir laisvės jausmu, bet ir su tuo, kad purve yra bakterijų, kurios skatina smegenyse išsiskirti serotoniną.
Mokslininkų jau įrodyta, kad vaikai tiesiog privalo turėti sąlyčio su įvairiais mikroorganizmais, nes būti sterilioje aplinkoje nėra sveika. Leisdami vaikams būti vaikais, leisdami jiems tyrinėti ir išsitepti, suteikiame galimybę natūraliai formuotis ir stiprėti imuninei sistemai. Tai galioja tiek žaidimams lauke, tiek ir namų aplinkoje, pvz. sodinam kartu gėles ir šluojam grindis, tapydami nesibijom išsiteplioti ir išpiešti rankų ir kojų pirštų ir t.t.
Žinoma, dar viena iš galimybių leisti vaikams žaisti žaidimus, kurių metu susitepama, yra žaidimai lauke, gamtoje, grynam ore. Tai priartina vaikus prie gamtos ir suteikia ne tik smagumo, bet ir pažinimo: koks lapelis, kaip gėlė auga, krūmas pražydo ir sukrovė vaisius, akmenys, smėlis, žvyras ir t.t. Daugybė praktinių patirčių, kurios praturtina ir supažindina vaiką su gamta iš arti, o ne enciklopedijos ar interneto puslapiuose. Taip pat tai ir skirtingus pojūčius stimuliuojančios patirtys: kvapas, klausa, lytėjimas ir t. t.
Iš pastarosios pastraipos išplaukia ir dar viena žaidimų su purvu savybė – purvas yra puiki priemonė kūrybiniams žaidimams, nes jis neapibrėžia ir neįrėmina žaidimo. Galima daryti, ką nori. Kūrybiškumas įjungiamas maksimaliai.
Keletas idėjų smėlio/ purvo žaidimams
- Purvo pyragai – reikia žemių ir vandens. Indelių, kastuvėlio ar šaukšto ir dirbate! Jau padžiūvusius-iškepusius pyragus galima dekoruoti gėlėmis, lapais, sėklomis, akmenukais ir visu kuo tik sugalvojate. Dažniausiai vaikams nereikia net padėti – jie patys atranda, kokių pyragų keps ir kaip juos puoš. Suaugusiems gali tekti tik ateiti pasivaišinti tais pyragais.
- Molio kasimas ir lipdymas iš jo (jei turite galimybę kažkur sode ar kaime išsikasti molio, kad ir ne tokio puikaus, kaip iš parduotuvės, būtinai tai išmėginkite).
- Pats paprasčiausias užsiėmimas – kasti duobę. Ją galima kasti lobiui, garažui ar šiaip, kad kuo gilesnė būtų. Tai paprasta veikla, kuri ne tik imli laikui, bet ir įjungianti visą kūną ir lavinanti stambiąją motoriką, koordinaciją ir pusiausvyrą.
- Dirbkite sodo darbus kartu su vaiku.
- Eidami pasivaikščioti būkite nusiteikę rasti šiek tiek purvo. Turiu mintyje, pasirinkite specialiai tokį maršrutą, kur vaikai turės galimybę pačiupinėti sraigę, prisirinkti kišenes akmenukų ar paprasčiausiai išsitepti lipdami į statesnį kalniuką.
Dažnai mamos bijosi dėl drabužėlių sugadinimo, taip pat, kad purvo žaidimai atneša purvo į namus arba, kad dailės užsiėmimas greitai pavirsta į spalvų košės virimą ir t.t. Aš tikrai labai suprantu šiuos nuogąstavimus ir norą, kad viskas būtų kaip galima labiau sukontroliuota ir apibrėžta – suaugusiems taip pat reikalingas saugumas ir pastovumas. Skaitinėdama purvo tema, viename tinklaraščių atradau, mano akimis, vertingą padėliojimą.
Kas padėtų purvo žaidimus paversti šiek tiek labiau suvaldomais
- Peržiūrėti savo lūkesčius. Tikėkitės netvarkos. Kaip ir rašiau pradžioje, vaikas ir purvas – puiki pora!
- Koncentruotis į tai, kokią prasmę suteikia netvarka. Čia galima kalbėti plačiau, ne tik apie purvą iš žemių ir vandens, bet ir apie dažais išsitepliojusius mažylius, modelinu aplipdytą virtuvinį stalą ar blizgiais klijais nupuoštą koridoriaus spintelę. Visa tai rodo, kad vaikas turėjo galimybę kurti (žinoma, jei turėjo).
- Ribos turi būti. Visi atsikvepiam – ačiū Dievui! Ir čia Jūs esate šeimininkai. Tai jūsų teritorija, kurioje jūs kuriate taisykles. Todėl svarbu iškomunikuoti, kur leidžiama nevaržomai kurti, teplioti, barstyti, kur turi būti neliečiama teritorija. Nes jei visur bus negalima, tai kur galima? O jei visur galima, tai jau nebegerai jums. Jei vaikui smagu piešti ant sienų, gal galima vieną sieną apklijuoti popieriaus lapais ir palikti ją kūrybai. Užpildytus lapus pakeisti švariais ir t.t. Gal vaikai turi atskirą savo erdvę, kurioje gali jaustis laisviau, o jei ne, gal virtuvės stalas ar balkono dalis gali būti skirta laisvai lietis dažams, smėliui ir klijams?
- Pasirūpinkite tokiomis priemonėmis, kurios jums sukels mažiau streso – nuplaunami dažai (patirtis rodo, kad užrašas ant pakuotės nuplaunami nebūtinai tai reiškia. Eksperimentuokite ir atraskite, kas iš tiesų lengvai nusiplauna), neįsigeriantys klijai arba lengvai surenkamas smėlis.
- Drabužiai darbui-kūrybai. Čia tikrai netinka suknelės ir kostiumėliai iš brangių parduotuvių. Tiksliau jie tinka, jei jums jų negaila. Bet daug paprasčiau vaiką aprengti jau ne kartą dėvėtais marškinėliais ir kelnėm, kurios matę gyvenimo ir dar vienas purvo taškas ar sutrintų nežinomų uogų dėmė jau nieko nebepakeis. Visiems ramu.
- Kur nors išeinant su vaikais turėkite papildomų rūbų. Ne visada jų prireiks, bet kartais jie išgelbės jus ir vaikus nuo perdėtos kiekvienos balutės ar smėlio dėžės baimės. Taip pat ir nuo konfliktų – neik, nelipk, susitepsi, susiplėšysi ir t.t.
- Būkite pasiruošę. Jei vaikams leidžiate pasižaisti su vandeniu virtuvėje, paklokite rankšluosčių, jei tai lipdymo užsiėmimas, galite patiesti plėvelę, kad mažiau reikėtų vėliau valyti ir gramdyti. Jei vaikai keliauja į lauką kepti smėlio tortų, iškart gaite numatyti, kad reikės ir rankšluosčių ir švarių rūbų. Žodžiu, pažiūrėkite kelis žingsnelius į priekį ir būsite mažiau išmušti iš vėžių pamatę rezultatą.
- Dalyvaukite kartu su vaikais! Tada viskas ne tiek baisu, kiek smagu.
Teksto ir nuotraukų autorė Elena Apynienė
Šaltinis suvaikais.lt
