Atliktos apklausos parodė, kad nedaugelis žmonių supranta, kad akademinius vaikų rezultatus ir ypač elgesį gali įtakoti suvartojamos maistinės medžiagos.

Tai pasakytina ne tik apie vaikus, turinčius dėmesio trūkumo sutrikimą (hiperaktyvumą), bet ir apie vaikus, kurie yra „tik“ nesusikaupę ar turi prastą atmintį.

Šiame straipsnyje medicinos mokslų daktaras Volkeris Schmiedelis aptaria atliktų mokslinių tyrimų rezultatus, kuriais buvo aiškinamasi kokią įtaką tam turi Omega-3 trūkumas vaikų organizme ir ar iš vis turi.

Omega-3 nepakeičiamos riebalų rūgštys

Omega-3 riebalų rūgščių yra kai kuriuose augaliniuose aliejuose (pvz., sėmenų, rapsų, chia), tačiau pagrindinis jų šaltinis yra jūriniai produktai (pvz., žuvis, vėžiagyviai, dumbliai).

Išskyrus žuvies pirštelius, vaikai dažniausiai ne itin noriai valgo šiuos produktus. O būtent šiuose jūrinės kilmės produktuose yra riebalų rūgštys, kurios labai svarbios jų nervų sistemos vystymuisi. Be to, šių riebalų rūgščių organizmas pats negamina, todėl jas galime gauti tik su maistu.

Apie pusę smegenų ląstelių sudaro riebalai

Net apie pusę smegenų ląstelių sudaro riebalai, o Omega-6/3 santykis čia yra 1:1, t.y., nervų sistemoje rasime tiek pat Omega-3 riebalų rūgščių, kiek ir Omega-6.

Eskimų, propaguojančių tradicinę mitybą, racione šių dviejų riebalų rūgščių santykis yra 1:1, Viduržemio jūros regiono mityboje (iki septintojo dešimtmečio pradžios) – 2-3:1, „įprastoje“ Vidurio Europos – (su maždaug vienu žuvies patiekalu per savaitę) maždaug 10:1, o vaikų ir paauglių katastrofiškas – 15-25:1!

Bet jei mityboje beveik nėra Omega-3, kaip smegenys gali būti pakankamai aprūpintos šiomis maistinėmis medžiagomis?

Taigi vaikai, kurių organizme yra ypač mažas Omega-3 kiekis, turėtų turėti elgesio problemų, o ir protinė veikla bei atmintis turėtų būti prastesnės. Padidinus šių riebalų rūgščių kiekį organizme, turėtų ir situacijai šiose srityse pagerėti.

Ar tai tik spekuliaciniai, teoriniai teiginiai, ar jie paremti moksliniais tyrimais?

Atlikti moksliniai tyrimai ir jų išvados

PAŽINIMO EFEKTYVUMAS

2253 berniukams ir 2309 mergaitėms nuo 6 iki 16 metų iš NHANESIII tyrimo buvo atlikti įvairūs pažinimo testai.

Kuo daugiau Omega-3 buvo suvartojama su maistu, tuo geriau vaikai atliko tyrime buvusias užduotis.

Kuo daugiau Omega-6 buvo suvartojama su maistu, tuo prasčiau vaikai pasirodė atlikdami tyrime buvusias užduotis. Įdomu tai, kad šis poveikis mergaitėms buvo maždaug dvigubai stipresnis nei berniukams.

GEBĖJIMAS ATSIMINTI

16 savaičių trukmės tyrime dalyvavo 95 ADHD vaikai nuo 6 iki 12 metų. Tėvai, mokytojai ir mokslininkai vaikų elgesį vertino naudodami klausimynus ir vertinimo skales. Vaikams taip pat teko atlikti įvairius testus. Taip pat buvo matuojamas riebalų rūgščių lygis eritrocitų membranose.

Tyrimo metu buvo nustatyta reikšminga koreliacija tarp EPR ir DHR padidėjimo organizme ir atminties pagerėjimo. Taip pat buvo nustatyta neigiama koreliacija tarp arachidono (Omega-6) rūgšties kiekio ir gebėjimo prisiminti.

Kuo labiau padaugėja Omega-3 riebalų rūgščių arba kuo labiau sumažėja Omega-6 riebalų rūgščių organizme, tuo labiau pagerėja vaikų atmintis.

Išvada – Omega-3 riebalų rūgštys gerina atmintį.

KONCENTRACIJA

Sveiki vaikai gavo 750 mg DHR ir 930 mg EPR. Per 6 mėnesius eritrocitų membranose padidėjo DHR ir EPR koncentracija. Vartojant papildų, koncentracijos testo rezultatai žymiai pagerėjo. Pagerėjimas buvo tuo didesnis, kuo daugiau padidėjo DHR, bet ne EPR.

DHR ir EPR lygis didėjo visą 6 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Iš pradžių stipriau, vėliau lėčiau, tačiau 6 mėnesių lygis vis tiek buvo daug didesnis nei 3 mėnesių.

SOCIALINIS ELGESYS

Buvo iškelta hipotezė, kad maistinių medžiagų trūkumas prisideda prie asocialaus ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų elgesio.

Taigi jų įtraukimas į mitybą turėtų turėti teigiamą poveikį koreguojant tokį elgesį.

Mokslininkai atliko 12 savaičių atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamą papildų – vitaminų, mineralų ir Omega-3 riebalų rūgščių – tyrimą. Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 196 anglų paaugliai nuo 13 iki 16 metų amžiaus. Maistinių medžiagų kiekio pokyčiai buvo lyginami su elgesio pokyčiais naudojant „Conners“ mokytojų vertinimo klausimyną ir mokyklos drausmės įrašus.

Moksleivių, kurių racionas buvo papildytas anksčiau minėtais papildais, socialinis elgesys pagerėjo, o placebo grupės, iš tikrųjų, pablogėjo. Skirtumas tarp dviejų grupių buvo statistiškai reikšmingas 

ADHD SIMPTOMAI

Buvo tiriami vaikų, sergančių ADHD (n=401), ADD (n=85) ir kontrolinių (n=79), kraujo mėginiai ir neuropsichiatriniai parametrai. Vaikams, sergantiems ADHD/ADHS, buvo labai reikšmingas  mažesnis DHR ir EPR lygis bei didesnė AA koncentracija.

ATBRS (Australian Twin Behavior Rating Scale) balas neigiamai koreliavo su EPR (r = -0,294), DHR (r = -0,424) ir teigiamai su Omega-6/3 santykiu (r = 0,477), t. y. kuo daugiau EPR/DHR, tuo mažesni ADHD simptomai.

TOVA (kintamo dėmesio testas) balas parodė dar stipresnę teigiamą ir neigiamą koreliaciją (DHR 0,610, EPR 0,418, Omega-6/3 -0,509).

Taigi, naudojant gana skirtingus neuropsichiatrinius matavimo būdus, vaikų, sergančių ADD, ADHD ir sveikų asmenų, vaizdas buvo nuoseklus. Kuo geriau aprūpinamas vaikų organizmas EPR ir DHR (Omega-3) riebalų rūgštimis, tuo mažiau pastebimi ADHD simptomai.

 SANTRAUKA

Visi šie faktai leidžia manyti, kad norint pagerinti (ar išlaikyti) vaikų intelektualinius, protinius ir socialinius įgūdžius, jie turėtų būti gerai aprūpinti jūrinės kilmės Omega-3 riebalų rūgštimis (sudėtyje yra EPR, ypač DHR). Gydant jau esamus dėmesio, atminties ir koncentracijos sutrikimus ar net ADHD, būtina naudoti Omega-3 aliejų ar kapsule. „Mano patirtis rodo (teigia medicinos mokslų daktaras Volkeris Schmiedelis), kad 30-40 kg sveriančiam vaikui paprastai reikia 1 g grynų Omega-3 riebalų rūgščių, kad pasiektų tinkamą ir pakankamą kiekį kraujyje“.

Tai atitinka 1 arbatinį šaukštelį NORSAN „Omega-3 FISK“ aliejaus arba 4 želatinines NORSAN „Omega-3 FISK Jelly“ pastiles.

Medicinos daktaras Volkeris Schmiedelis