Atšilus orui vaikai daugiau laiko praleidžia gamtoje. Būdami gryname ore mažyliai semiasi ne tik sveikatos, bet ir žinių: susipažįsta su naujais daiktais, augalais ir gyvūnais. Dažnas vaikas aplinką tyrinėja ją „ragaudamas“ – į burnytę keliauja visi ranka pasiekiami daiktai ir augalai. Tačiau būtina atminti, kad kai kurie mūsų aplinkoje esantys augalai ar jų dalys yra nuodingos ir jų reikia vengti. Kaip atpažinti apsinuodijimą ir suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus augalais?

Nuodingi augalai

Apsinuodyti Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Vienų augalų toksinės medžiagos sukelia negalavimus, kitų – gali būti mirtinos (žalčialunkis, vėlyvis, pakalnutė, durnaropė, šunvyšnė). Skaudu, bet dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai. Apsinuodyti galima susidūrus su šiais augalais:

1. Medžiai ir krūmai:

• ąžuolas (lapai ir gilės);
• kaštonas (vaisiai);
• laukinė ir kultūrinė vyšnia (šakelės ir lapai);
• paprastoji alyva;
• paprastasis uosis;
• paprastasis žalčialunkis;
• ricinmedis.

2. Žolės ir gėlės:

• baltoji snieguolė;
• dėmėtoji mauda;
• europinė pipirlapė;
• juodžolė;
• kelminis papartis;
• miškinė notra;
• nuodingoji nuokata;
• paprastasis amalas;
• paprastasis dagišius;
• paprastoji durnaropė;
• paprastoji kartuolė;
• paprastoji pakalnutė;
• pelkinis gailis;
• plikasis skleistenis;
• šliaužiančioji traumažolė;
• vaistinė taukė;
• vėlyviai.

Apsinuodijimo simptomai

Skirtingi nuodingieji augalai pažeidžia vis kitus organus, skirtingai pasireiškia apsinuodijimo simptomai.

• Deginantį lūpų skausmą, burnos gleivinės ir liežuvio tinimus sukelia rūgštynės, rabarbarai, begonijos kiškio kopūstai, hiacintų ir narcizų svogūnėliai.
• Vėmimą sukelia nuodai, esantys snieguolėje. Jų poveikis pasireiškia seilėtekiu, priepuoliniu vėmimu, o kartais ir viduriavimu.
• Sunkų ir ilgai trunkantį viduriavimą, vėmimą, virškinamojo kanalo patinimą sukelia vaistinė ir daugiažiedė baltašaknė, kaštono vaisiai, šilagėlė, plukė, vėdrynas, žalčialunkis.
• Regėjimo sutrikimas, išsiplėtę vyzdžiai, karšta ir paraudusi kūno oda, sutrikęs ryjimas, psichozė, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas atsiranda apsinuodijus durnarope, drigne ar vaistine šunvyšne.
• Traukulius sukelia nuodingoji nuokana, kurpelė, tabakas, dėmėtoji mauda, darželinis pupmedis. Apsinuodijus šiais augalais po 15-60 min. ima deginti burną ir ryklę, skaudėti pilvą, darosi silpna, pradeda svaigsti galva ir pykina, prasideda traukuliai. Nesuteikus pagalbos mirštama pirmąją valandą.
• Širdies ritmas sutrinka apsinuodijus rusmenėje, pakalnutėje, oleandre, adonyje, kurpelėje ir čemeryje esančiomis toksiškomis medžiagomis.
• Sibirinis barštis, vaistinė gelsvė, sėjamasis pastarnokas pažeidžia odą nejučiomis prie jų prisilietus ar išsitepus jų syvais. Šių augalų poveikį šimtus kartų sustiprina šviesa ir drėgmė.

Apsinuodijimo simptomai pasireiškia iškart arba po slaptojo laikotarpio. Klastingi yra: rudeninis vėlyvis (apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1-6 valandoms, o kartais net po paros), karklavijas, baltažiedis vikmedis, ricinmedis.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

Svarbu atminti, kad priešnuodžių nuodingoms augalų medžiagoms nėra — gydomos tik jų sukeltos pasekmės. Pastebėjus, kad vaikas suvalgė ar prisilietė prie nuodingo augalo ir/ar jam pasireiškė minėtieji simptomai, reikia kuo skubiau suteikti pagalbą. Todėl, įvykus nelaimei, gabenkite vaiką į artimiausią gydymo įstaigą.

Pirmoji pagalba suvalgius nuodingą augalą:

• Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė – duoti vaikui burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba šalto vandens – tai apmalšins skausmą (jei nelaimė įvyko lauke ir negalima gauti nei ledo, nei vandens — galima nupirkti porciją ledų, tačiau būtina prižiūrėti, kad vaikas jų nenurytų);
• Be gydytojo nurodymo negalima vartoti jokių medikamentų ar imtis medicininių procedūrų;
• Būtina nedelsiant kreiptis į ligoninę, kartu paimti ir apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.

Pirmoji pagalba prisilietus prie nuodingų augalų:

• Pasitraukti nuo alergizuojančio augalo;
• Nuplauti sąlyčio su augalu vietą šaltu vandeniu;
• Kuo skubiau kreiptis į gydytojus, ypač jei vaikas pradeda dusti arba smarkiai tinsta kūnas.

 Kaip išvengti nuodingų augalų?

Geriausia apsauga nuo apsinuodijimo – vengti susidūrimo su šiais augalais. Todėl reikia:

• Išmokti atpažinti nuodingus augalus (jums padės augalų žinynai ar interneto svetainės);
• Atsiminti, kad ne visos augalo dalys yra valgomos (net tų, kurių vaisiai yra valgomi);
• Neliesti ir neragauti nepažįstamų augalų;
• Prieš sėdantis ant žemės — apžiūrėti plotą ar ką nors pasitiesti;
• Gamtoje geriau dėvėti ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis;
• Prieš apželdinant kiemus ir sodus pasidomėti ar pasirinkti augalai nėra nuodingi.