Televizijos kanalai įkyriai mirga įvairiausių vaistų nuo peršalimo pavadinimais, aplink visi čiaudi ir kosti, tad noriu pasidalinti keliomis mintimis, kaip aš bandau užbėgti ligoms „už akių” savo 4 vaikinams, kurie šiemet jau visi mokykloje, jau beveik išaugę iš ligų ir įgiję imunitetą, tačiau karts nuo karto pagaunantiems vieną kitą virusą.

Mano naminė kompanija nebuvo tų sirgalių, kur 1 savaitė darželyje/mokykloje ir 3 namie, tačiau manau, kad jų ligos neįsisiūbuodavo todėl, kad jau pastebėjus pačius pirmuosius ligos simptomus imdauvausi liaudies  gydymo metodų, kurių kartais tiesiog ir pakakdavo.

Tad, nuo ko aš pradedu?

Ogi pradedu dar vasarą. Kiek įmanoma bėgiojimas basomis rytą-vakarą per rasą, įkaitusį asfaltą, žvyrą ar smėlį, maudynės kieme ar tvenkinyje, vaisių, uogų ir daržovių valgymas, kol jie šviežūs ir su didžiausiu vitaminų kiekiu, medus į arbatą, važinėjimas dviračiais, buvimas gryname ore, jei oras leidžia, beveik visą dieną, naminiai ledai gerklės grūdinimui ir t.t. Taigi, visą atostogų laikotarpį grūdinamės ir ruošiame organizmą šaltąjam sezonui, kuris dažnai ateina vedinas krūva ligų ir virusų.

O jau pasibeldus rugsėjui,  kai visi ima vaikščioti varvančiomis nosimis ir kosėti, neretai imuosi ir išankstinės profilaktikos. Tai kieme ir miškuose aplink pačių surinkta ir kruopščiai išdžiovinta vaistažolių arbata su medumi. Jau ne vienam esu sakiusi, kad kai pasensiu būsiu žolininkė. Be galo patinka jas auginti kieme, rinkti miške ir pievose, džiovinti ir miksuoti. Dažniausiai mūsų surinktos ir arbatai paruoštos vaistažolės būna liepžiedžiai, pušų skujukai, šalavijas, ramunėlė, mėta, melisa, čiobrelis, raudonėlis, jozažolė, šalpusnis, medetka, aviečių kotai, dėl skonio dedu ir anyžinio lafanto bei kmynų. Šių žolelių arbatas švelniai plikytas duodavau savo berniukams jau ir 7-9 mėn.,saldindavau mano tėčio iškopinėtu bičių medumi, nes pastebėjau, kad ir nuo jo jiems nėra jokios alergijos.

Tačiau jei profilaktika suveikia prastokai ir užpuola kosulys arba jaučiu, kad kimba angina, visada  maišau gvazdikėlių miltelių su medumi, įdedu dar šiek tiek cinamono ir po 2-3 kartus per dieną duodu palaižyti. Man pačiai gvazdikėlis labai neskanus, bet vaikams visai nieko…

Nors gvazdikėlių kvapas erzina mano vyrą, tačiau – dėl vaikų sveikatos, jų sirgimo metu jau nieko nebesako. Gvazdikėlį dar naudoju ir prieš naktį, paruošiu šiltą gėrimą ir duodu išgerti stiklinę karštų (kaip arbata) natūralių obuolių sulčių su cinamonu ir gvazdikėliu (sulčių negalima užvirinti – labai svarbu!!!!) ir guldau vyrus miegoti.

Jei užkimę – verdu bulvę su lupena ir dedu pakankamai karštą ant gerklės kompreso principu. Beje, su bulve buvo ir juokingų atsitikimų. Pvz.: Tauras, kai jam buvo dveji, kviečia mane į kambarį ir sako: „Žinai ką, ateik mama, paragauk kokią skanią bulvę man ant kaklo uždėjai!!!” Iki šiol atsimena savo ragavimą dedant kompresą, o broliai dar ir pajuokauja, kad reikėjo druskos su sviestu uždėti, tai būtų ir pavakarienevęs.

Taip pat mano vaikai jau pamėgo supjaustyto svogūno ir medaus sirupą „smirduką” (taip jie jį vadina), nesibjauri juodojo ridiko sultimis su medumi bei putino uogomis, kuriuos kosėdami geria po a.š. 5-6 kartus dienoje.

Dar ir šermukšnius nuskinu, nuplaunu. Dedu į kamerą užsaldymui (nes sulaukus šalnų pačios uogos jau būna nebegražios ir paukščių nulestos) tada atlaidinu, sutrinu su medumi ir valgome po šaukštelį kelis kartus dienoje. Nemaišau su putinu, tiesiog miksuoju savaitėmis, jei kosulys užsitęsia.

Dar labai mano vyrų mėgstamas yra kojų mirkymas karštame vandenyje su druska ir soda. Vėliau įkaitintas kojas įmasažuoju eterinio aliejaus lašeliu, dedu jų prosenelės megztas vilnones kojines ir guldau miegoti. Eterinį aliejų naudoju arbatmedžio, eukalipto, pušų.

Atsimenu, mano mama dažnai man darydavo garinimo seansus, aš pati to nedarau, nors draugės garina ir karštas bulves, ir eukaliptą, ir pušų nuovirą. Aš šiuo atveju jungiu garintuvą su keliais lašais norimo eterinio aliejaus ir palieku netoli lovos. Dažnai naudoju levandas, nes vaikai sakė nuo to kvapo lengvai užmiega. Eukalipto ir arbatmedžio aliejais įtrinu nugarą ir krūtinę, na, o slogą gydome pagal sąmoningų mamų Giedrės receptą: 30 ml migdolų aliejaus (tiks ir kitoks augalinis aliejus) ir 8 lašeliai arbatmedžio eterinio aliejaus.

Dar esu pastebėjusi, kad mamos labai šiltai rengia savo vaikus, bijodamos kad tik jie neperšaltų, visai ne pagal lauko temperatūrą. Pati stengiuosi juos rengti sluoksniuojant, kad patogu būtų judėti, neperkaistų ir taip negautų papildomo „šanso” susirgti.

O pabaigai pasakysiu atvirai, būna, kad nepavyksta užbėgti ligai už akių, visi šie metodai nepadeda, tada jau nedelsdama kreipiuosi į šeimos gydytoją ir imuosi jų rekomenduojamų gydymo priemonių.

Apie visa tai, mums pasakoja „Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro“ įkūrėja, keturių vaikų mama Joana Gudžiūnienė.