Geltona spalva — tai šviesa ir džiaugsmas, raudona — meilė, oranžinę mėgsta optimistai, o juodą — asmenys linkę į depresiją. Ir daugybė kitų spalvų ir jų aiškinimų, įvairiai siejamų su žmogaus charakterio savybėmis, pomėgiais ar užslėptomis ydomis. Taip pat kiti piešinių „ženklai” — linijos, apskritimai, taškeliai, — ar jie gali atskleisti vaiko raidos ypatumus? Apie tai kalbamės su psichologe Lina Cirtautiene.

– Visų pirma norėtųsi sužinoti, ar visus vaiko sukurtus piešinius galima interpretuoti? Kokio amžiaus vaiko piešiniai jau gali būti naudojami psichologinei ekspertizei?

– Pirmiausia norėtųsi paminėti, kad bet kokią psichologinę diagnostiką būtina atlikti psichologo kabinete, o ne namuose. Negalima vertinti vaiko piešinio, kurį jis piešė namuose, paprašytas vieno iš artimųjų. Norint įvertinti vaiką metodikomis, kurių sudedamoji dalis yra piešimas, pasakojimas apie paveikslėlius ar pan. labai svarbus dalykas yra aplinka, kurioje vaikas piešia. Jis neturi matyti asmenų ir objektų, kuriuos piešia (pvz., tėvų, brolių ir seserų, namų). Jei mama prašys vaiko nupiešti šeimą, tikėtina, kad jis nupieš tik mamą, nes ji tuo metu yra šalia.

Tyrinėjant psichologo kabinete sukurtą piešinį galima kažką pasakyti apie vaiko emocijas. Tačiau tai nėra objektyvus tyrimas, nes visada gali būti atsitiktinumų (pavyzdžiui, konkretūs dienos įvykiai ir išgyvenimai, kurie įtakos piešinį), todėl visuomet piešiniai yra vertinami kartu su jų autoriumi. Paprastai analizuojami vyresnių kaip 4-5 metų vaikų piešiniai.

– Ar vadovaujantis vaiko piešiniais galima spręsti apie jo intelektinę raidą? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

– Interpretuojant vaiko piešinius galima spręsti apie jo intelektinę raidą (bet tik apytiksliai) ir apie psichologines problemas. Tuo tikslu dažniausiai piešiama žmogaus figūra. Prieš piešiant psichologas vaikui paaiškina ką jis turi nupiešti. Patiems vaiko piešinių nereikėtų vertinti, kilus klausimams visada geriau konsultuotis su specialistu. Kartais tėvai klausia ar beausiai, bekakliai žmogučiai rodo kokį nors vaiko raidos sutrikimą. Tačiau tai nėra koks patologiškas simptomas. Ausų vaikas žmogučiui nenupiešia, nes jos yra mažai matomos, dažniausiai dengiamos plaukų. Beje, ausų dažnai nenupiešia ir suaugusieji. Taip pat ir su kaklu. Žmogučius vaikai pradeda piešti nuo „galvakojų”. Tai detaliai pavaizduota galva ir iš jos nusitiesiančios dvi-keturios linijos (rankos ir kojos). Vaikas taip vaizduoja žmogų, nes tokį mato save žvelgdamas žemyn. Tokia vaikų piešinių raida: taškučiai, linijos, kurios perauga į apskritimus ir panašias formas, galiausiai taip ir atsiranda vadinamieji „galvakojai”, kurie po truputį virsta žmogeliukais.

Piešiant šeimą, galima spręsti apie vaiko psichologinę būseną, savęs suvokimą. Paprastai centre vaizduojamas svarbiausias šeimos narys (juo gali būti ir pats vaikas), pakraštyje — mažiau svarbūs nariai. Šeimos narių svarbą atspindi ir vaizduojamų figūrų dydis, tarpusavio santykis. Paprastai jaunesnius brolius ir seseris vaikas vaizduoja mažesnius už save, tėvus — didesnius.

– Ar reikšmingos vaiko naudojamos spalvos? Ar reikia susirūpinti vaiko emocine būsena jei jis staiga pradeda viską piešti ar spalvoti juodai?

– Nereikėtų, vaikai iki maždaug 5 metų amžiaus daugiau tyrinėja spalvas, jiems patinka ryškios, ant popieriaus lapo gerai matomos spalvos. Tokios yra juoda, mėlyna, raudona. Mažyliai kuriam laikui tarsi susižavi viena spalva, gali visą spalvojimo knygelę nuspalvinti naudodami tik žalią ar oranžinį pieštuką. Kita vertus, egzistuoja teorijos, kurios teigia, kad vaiko piešinių spalvos atskleidžia jo emocijas. Kitos teorijos vertina daugiau formalius piešinukų kriterijus: popieriaus lapo dydį, formatą, pavienių pavaizduotų elementų dydį, formas, naudojamas linijas ir dėmes, pasirinktas spalvas ir judesio perteikimą. Tuomet, remiantis šiais kriterijais yra daromos išvados. Pastebėta, kad dažniausiai vaikai renkasi didelio ar vidutinio formato popieriaus lapus, vaikai linkę į neurozes – mažus. Taip ir lapo forma, piešiamos figūros, linijos ir kt. gali nurodyti atitinkamus charakterio nestabilumus. Ši teorija taip pat aiškina ir spalvų naudojimą. Manoma, kad stabilios psichikos vaikas rinksis visą spalvų skalę, išskyrus juodą ir baltą spalvas. Vaikai linkę į depresiją ir neurozes — vengs geltonos ir raudonos bei daugiau naudos juodą ir baltą spalvas. Tačiau ši teorija bando nagrinėti natūralią vaiko veiklą — piešimą. O vaikai piešia visur ir visada. Tam, kad nustatyti vaiko psichologinę būklę ir polinkius reikalingi kompleksiniai, pagal specialias metodikas atliekami tyrimai. Vien pagal piešinių spalvas nieko spręsti negalima.

– Ar normalu, jei vaikui popieriaus lape nesiseka pavaizduoti nieko konkretaus, tik tarpusavyje nesusietus taškučius ir linijas?

– Viskas priklauso nuo vaikelio amžiaus ir net lyties. Paprastai mergaičių vizualinis-motorinis suvokimas susiformuoja greičiau, įgūdžiai yra geresni. O berniukų atvirkščiai. Apie penktus metus, psichologai specialių metodikų pagalba gali nustatyti ar vaiko vizualinis-motorinis aplinkos suvokimas yra išsivystęs, ar yra kokių nukrypimų.

Norėdami palavinti vaiko sugebėjimą vaizduoti konkrečius objektus galite drauge piešti paprastas formas: kryžiukus, taškučius, apskritimus ir kvadratėlius. Nupiešę popieriaus lape eilę figūrų paprašykite vaiko jas nukopijuoti. Tik jokiu būdu neverskite jo to daryti, neįkalbinėkite jei jis nenori. Stenkitės pamokėlių metu išsaugoti ramybę ir gerą nuotaiką.