Dažnai mes linkę sakyti, kad vaikystė geriausias laikas, jokių rūpesčių, jokių darbų, tik žaidi ir tiek. Tačiau tai visiškai netiesa. Vaikystė yra sunkus žmogaus gyvenime etapas. Netgi sakyčiau, pats sunkiausias. Ypatingai, jei kalbėsime apie vaiko raidos sunkumus, kurie iškyla įvairiais amžiaus tarpsniais prasidedančių krizių metu. Tam, kad galėtumėm palengvinti vaikui augimą, sukurtumėm šiltus santykius šeimoje, būtumėm laimingi ir galėtumėm mėgautis tėvyste, svarbu žinoti ir suvokti kokie sunkumai iškyla vaiko gyvenimo pradžioje.

Dar iki paauglystės vaikas patiria 5 sunkius gyvenimo etapus – krizes

Pati pirmoji krizė žmogaus gyvenime prasideda vos gimus. Iki šiol jis buvo įpratęs gyventi mamos pilvelyje, apsuptas vandens ir tamsos, o staiga per didžiausius skausmus jis išlenda į pasaulį, kuriame viskas nauja, šviesu, daug triukšmo, nebesigirdi mamos širdutės plakimo. Šiuo laikotarpiu mama turi stengtis kuo greičiau priglausti mažylį prie savo širdies, kad jis išgirstų jam pažįstamą garsą, pajustų ramybę. Tai ir yra priežastis, kodėl gydytojai taip skuba tai padaryti. Jie žino, kad tokį pat didelį skausmą kaip mama, pajunta ir vaikelis. Tik skirtumas tas, kad mama žino, kas jos laukia ir kodėl, o ta maža bejėgė būtybė dar negali suprasti šio skausmo priežasties.

Sekanti krizė prasideda mažyliui sulaukus maždaug metukų. Dažnai literatūroje tai vadinama pirmųjų metų krize, tačiau iš tiesų ši krizė susijusi su naujais vaiko gebėjimais – laisvai judėti aplinkoje. Kai vaikas jau vaikšto, jis pasijunta savarankiškesnis, pradeda suprasti, kad jis ir mama, tai atskiras organizmas. Svarbu suteikti vaikui laisvės pačiam veikti, skatinti jį ir palaikyti. Būtent šiuo metu šeimoje turi atsirasti pirmosios taisyklės. Abu, tėtis ir mama, turi sutarti, ką namuose vaikas galės daryti, kur jis galės eiti, ką imti, kurį stalčių atidaryti. Jei vaikas supras, kad aš galiu atidaryti stalčių, bet tik šitą, o kitų ne, tai bus patenkintas ir jo poreikis atidaryti (kažką išimti be didėti), o taip pat ir suvokimas, kad egzistuoja, tam tikros taisyklės. Jei namuose gyvena ir kitų šeimos narių – brolių, sesių, močiučių – svarbu, kad ir jie laikytųsi tų pačių taisyklių. Nes vaikui per sudėtinga bus suprasti, kodėl tėtis neleido atidaryti spintelės virtuvėje ir išimti visų puodų, o mama leido.

Trečioji krizė, apie kurią galima rasti daugiausia informacijos ir kuri būna labiausiai aptarinėjama tėvų – trečiųjų metų krizė. Ši krizė tapo tokia populiari, todėl, kad tėvai neturi informacijos apie pirmųjų metų krizę, jie nebūna tinkamai pasiruošę tam, kas laukia ateity ir jiems jau beveik 3 metų sulaukusį mažylį tenka „perauklėti“. Šios krizės esmė – Aš pats. Vaikas galutinai įsisąmonina frazę „AŠ“, žino jos reikšmę ir pradeda norėti viską daryti pats. Jei namuose iki šiol buvo sutarta dėl esminių taisyklių, vaikas jas žinos ir jums bus lengviau. Galbūt atsiras daugiau stalčių, į kuriuos vaikui bus leidžiama „įlįsti“, galbūt ilgiau pažiūrėti TV, daugiau gaus pareigų, bet tuo pačiu supras ir tai, kad kažko jam neleidžiate, nes tokia taisyklė. Šiuo metu duoti vaikui pareigų – pats tinkamiausias momentas, nes vaikas jų nori. Vaikas nori „PATS“. Jei skubate ryte, kelkite vaiką ankščiau ir leiskite pačiam apsirengti, pačiam nusirengti, nešvarius drabužėlius nunešti plauti, susitvarkyti žaislus, pamaitinti gyvūnėlį ir pan. Tik pateikite tai, kaip pramogą, kaip jo pačio pasirinkimą, tokiu būdu išlošite ir ateityje, kai norėsite, kad vaikas padėtų namuose, bet jei jis bus nepratęs padėti – atsiras papildomų sunkumų.

Ketvirtoji vaiko gyvenimo krizė prasideda apie 5-6 vaiko gyvenimo metus. Vienas iš pagrindinių šios krizės požymių, jog vaiko nebeveikia ankščiau tikę auklėjimo metodai, atsiranda daugiau konfliktų bei emocinių iškrovų. Ši krizė prasideda dėl galvos smegenų struktūros pokyčių. Vaiko mąstymas kinta, sugeba labiau valdyti savo emocijas, jo vidinis pasaulis tampa daug sudėtingesnis, lavėja vaizduotė. Taigi šiuo laiku kylantys vaiko kaprizai tėra negebėjimas suvaldyti savo emocijų, vaikui dar trūksta patirties kaip tinkamai parodyti nuovargį ar išreikšti nepasitenkinimą veikla, kurios daryti nenori. Geriausias būdas įveikti šį periodą suteikti motyvaciją darbui, kuo labiau vaikas bus motyvuotas šiame amžiuje, tuo daugiau norės ateityje.

Kitas svarbus etapas vaiko gyvenime – mokykla. O naujas etapas – nauja priežastis krizei. Ši krizė dažnai prasideda būtent nuo suaugusiųjų – tėvai, seneliai, mokytojai tikisi, kad vaikas staiga pasikeis. Jis taps savarankiškesnis, atsakingesnis, jis gerai mokysis, susiras draugų ir pan. Taigi vaikui iškyla reikalavimų, iš aplinkinių. Mokinukas jaučiasi nesaugus, nes pasikeitė visa dienotvarkė, o dar ir nauji artimųjų reikalavimai.
Šiuo metu formuojasi moralinės vaiko nuostatos. Stengiasi visur rasti teisybę, gėrį, todėl neretai atsisako draugauti su tais, kurie nesidalina, o ir tėvus neretai pastato į keblią padėtį. Šiuo metu reikia labai apgalvoti, ką prie vaiko galima sakyti ir ko ne. Jei tėtis ir mama kalbasi apie tai, kad močiutė nesugeba sudrausminti vaikų, o kaimynas garsiai kalbasi telefonu, ir tai trukdo rytais miegoti – tai nenustebkite, kad šie pareikš jums priekaištus, dėl to, jog vaikas jiems pasakė jūsų nuomonė.
Šiuo metu reikia ne tik galvoti ką sakote prie vaikų apie kitus, bet ir ką patys darote. Ar jūsų veiksmai ir žodžiai neprieštarauja moralinėms normoms. Jei vaikai pamato, kad tėvai jiems sako: „ nekalbėk valgydamas“, o patys visą laiką kalba argi tai teisybė? O jei mama pasakė: „Susitvarkyk kambarį arba negausi kompiuterio“, o vaikas ir toliau žaidžia, nes mama priemonių nesiima, argi tai teisybė? Vaikui šiuo metu reikia autoriteto, jis ieško žmogaus, į kurį galėtų lygiuotis. Stenkitės tokiu tapti.

Į vaiką dabar jau reikia žiūrėti ne kaip į vaiką, o kaip į mažą suaugusįjį. Laikykite jį beveik lygiu sau. Susitarkite taisykles, kurių jūs visi laikysitės:

• Pavalgius lėkštes sukrausime į indaplovę;
• Prie kompiuterio praleisime po valandą per dieną. O jei bus daugiau darbų, tai laikas gali pailgėti, pagal abiejų susitarimą;
• Daiktus iškarto padėsime į vietas, kad nereikėtų gaišti laiko tvarkymuisi;
• Kiekvieną šeštadienį pradėsime nuo savo kambarių tvarkymosi ir pan.

Nėra nieko nuostabesnio, kaip stebėti augantį savo vaiką. Matyti kaip jis auga ir keičiasi. Neapsunkinkite gyvenimo neatsakingai jį auklėdami. Nuo pat vaikelio atsiradimo susitarkite namie taisykles, ne tik tas, kurios „vers“ vaiką kažką daryti, bet kurios kurs šiltus santykius jūsų šeimoje. Susitarkite ne tik ką tvarkysite namuose, kaip kalbėsite ir elgsitės, bet ir ką bei kada veiksite. Visada raskite laiko šeimai. Tai labai sunkus uždavinys šioje „bėgančioje“ visuomenėje, bet tai svarbiausias žmogaus uždavinys – BŪTI ŽMOGUMI!

Autorė Žydra Mikalauskė, edukologė, vaikų užimtumo centro „Nežiniuko Akademija” steigėja ir mokytoja.