Pasakos yra neatsiejamas vaikystės ritualas. Jos lavina vaikų vaizduotę, o teisingai pristatytos gali tapti ir vertinga ugdymo priemone. Specialių terapinių pasakų kūrėjai siekia padėti vaikui suprasti jį supančią aplinką ir suteikti vilties. Psichologės ir pasakų kūrėjos Viktorijos Grigorjevos sukurta pirmoji lietuviška 10 dalių terapinė pasaka „Šviesuliukai“, inicijuota projekto „Ankstukai“, moko pažinti pasaulį ir dovanoja viltį visiems Lietuvos vaikams ir jų tėvams.

„Įdomu, kaip pasikeistų žmonių gyvenimas, jei gydytojai receptuose lieptų skaityti ar klausytis pasakų. Drįstu tikėti, kad tokie vaistai darytų stebuklus, nes būtent dėl pasakų žmogus gali suformuoti savigalbos mechanizmą“, – neabejoja psichologė, pasakų dirbtuvės „Permainų vėjas“ autorė ir įkūrėja V. Grigorjeva.

„Šviesuliukų“ autorės teigimu, terapinės pasakos siužetas yra tikslingai pritaikytas spręsti konkrečią problemą, kuri paraleliai perteikiama ir pasakojime. Skaitydamas terapinę pasaką, vaikas ar suaugęs savo sunkumus sutinka saugioje erdvėje, kurioje gali iš šalies pažvelgti į sudėtingą gyvenimo situaciją ir lengviau ieškoti jos sprendimo būdų.

„Terapinės pasakos ypač aktualios tėvams, nes šių kūrinių aptarimas padeda lengviau bendrauti su vaiku, išgyvenančiu emocinę įtampą, ir leidžia jam drąsiau reikšti savo mintis bei jausmus. Pasakų vaizdiniai padeda susidoroti su neigiamomis emocijomis, rasti jėgų ir vilties įveikti gyvenimo išbandymus“, – apie pasakų naudą pasakoja psichologė.

Terapinę pasaką „Šviesuliukai“, pasakojančią apie mažiausius kūdikius, V. Grigorjeva sukūrė neatsitiktinai. Drauge su pirmojo Lietuvoje neišnešiotiems naujagimiams skirto paramos projekto „Ankstukai“ iniciatoriais autorė nusprendė pasakų kalba žmonėms pristatyti mažuosius didvyrius, gyvenančius stikliniuose nameliuose – inkubatoriuose.

„Terapinė pasaka „Šviesuliukai“ – tai pasakojimas apie anksčiau laiko gimusių kūdikių ir jų artimųjų baimes bei emocijas, kovojant už kiekvieną gyvenimo minutę. Kurdama „Šviesuliukų“ pasaulį, norėjau ne tik padėti ankstukų šeimoms surasti nestandartinius problemų sprendimo būdus, tačiau kartu pagelbėti ir nauja kalba, kuri pasiektų daugelio ausį, pristatyti ankstukų problemą visuomenei, nes juk pasakas skaito visi – ir suaugę, ir jų vaikai.

Lietuvoje kasmet apie du tūkstančiai arba maždaug 6 proc. visų naujagimių gimsta gerokai anksčiau laiko. 1993 m. Lietuvoje išgyvendavo tik 12 proc. neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 500 iki 999 g, šiandien – 66 proc. Ankstukų, sveriančių nuo 1 iki 1,5 kg, išgyvenamumo rodiklis pakilo nuo 43 iki 97 proc.