NE VAIKAS TURI JUS SUPRASTI, O JŪS – VAIKĄ
Šiandien norėtųsi pakalbėti apie vaikus. Ne vaikas turi jus suprasti, o jūs – vaiką. Vien dėl to, kad jūs jau buvote vaiku, o vaikas suaugusiu dar nebuvo. Pritariate tokiam teiginiui?
Manau, kad pritarsite. Nes juk tai akivaizdu. Augdamas, vaikas pradeda kaupti savo patirtį. Ir šiame darbe jam padedame mes – suaugusieji. Pradedant tuo, kad išmokome jį valgyti, vaikščioti, kalbėti ir dar daugybės svarbių dalykų. Bet kartais visgi pamirštame, kad vaikas kol kas dar tik susipažįsta su šiuo pasauliu. O mes žvelgiame į jo veiksmus ir elgesį kaip į prieštaraujančius mums, mūsų įsitikinimams. Ir prasideda auklėjimo procesas – ne iš suaugusio žmogaus, motinos ar tėvo, pozicijos. Mes elgiamės su vaiku kaip viršininkai, kurie geriau už pavaldinį viską žino ir yra viršesni.
Pavyzdžiui, ikimokyklinio amžiaus vaikas sėdi ir žaidžia. Paskui, žaidimo metu ima fantazuoti ir, kad tos fantazijos būtų įgyvendintos, jam prireikia įvairių daiktų. Štai jis ir ima viską, ką mato, ir ko, jo nuomone, jam reikia. O ten gali būti ir mamos ar tėčio daiktai, ir dokumentai ir dar daug visko. Jis sėdi, žaidžia, įsijautęs ir staiga į kambarį įlekia kuris nors iš tėvų.
Kaip manote, ką daro ir sako dauguma tėvų šiuo momentu?
Būna įvairių variantų.
- Kažkas iš kart pradeda rėkti ir atiminėti iš vaiko daiktus. Rodydamas pyktį ir nepasitenkinimą, demonstruodamas vaikui savo emocijas žodžiais ir veiksmais;
- O kažkas, pamatęs tokį vaizdą, tyliai užeina, prisėda greta, pasidomi vaiko žaidimu. Ir pokalbio metu paaiškėja, kokiu tikslu vaikas paėmė tuos daiktus. O tada tėtis ar mama paaiškina, kad negalima be leidimo imti tėvo ar mamos daiktų, o taip pat paaiškina ką ir iš kur galima imti, bet būtinai atsiklausus.
Kaip manote, ką tokiais momentais jaučia vaikas? Kokio elgesio modelio jis tuo metu mokosi? Ar kada susimąstėte apie tai?
Suprantu, kad būna įvairių situacijų ir, atitinkamai, skirtingų reakcijų iš suaugusių pusės. Tačiau mes visada turime turėti galvoje, kad esame suaugę, o priešais mus – vaikas, kuris dar tik kaupia patirtį.
Taip pat norėtųsi atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad reikšti savo jausmus ir emocijas vaiką mokome taip pat mes.
Norėčiau palinkėti gyventi harmonijoje su savimi ir savo vaikais, kad ir kiek jiems būtų metų.
Informacijos šaltinis:
