Šis klausimas kartais kelia nuostabą, sutrikdo. Viską darai dėl vaiko, o čia tokie dalykai. Ir ką apie tai galvoti?

Pamėginkime pasamprotauti. Nėra jokių abejonių, kad tėvai myli savo vaikus, tačiau mažieji suvokia pasaulį visai kitaip ir jiems gali trūkti svarbių dalykų. Pasakyti, ko būtent trūksta, vaikas dar nemoka, tačiau gali išreikšti tai klausdamas, ar jį mylime.

Jaustis mylimu vaikui – tai visų pirma jaustis reikalingu, priimtu ir suprastu.

Kokiu gi būdu mes galime parodyti vaikui, kad mylime jį?

Kūno kalba. Tai, visų pirma, apkabinimai. Vaikui nepaprastai svarbu jausti jūsų šilumą. Išvertus į metaforų kalbą, gausis, kad tėvai vaikui – tai pakrovėjai, prie kurių būtina prisijungti tam tikru periodiškumu, kitaip pasibaigs energija ir prasidės badas, mūsų atveju – emocijų badas. Pagalvokite, kiek kartų per dieną apkabinate vaiką? Galbūt būtent čia slypi jo klausimo priežastis?

Svarbu, kad šeimoje skambėtų “stebuklingi” žodžiai apie tai, kad vaikas jums svarbus, įdomus, kad jūs juo džiaugiatės. Papasakokite apie tai, kas jums jame patinka. Jeigu šeimoje šito nėra arba yra labai mažai, pamėginkite jau nuo rytojaus dienos įvesti tokią tradiciją. Efekto ilgai laukti nereikės.

Rodykite vaikui pagarbą. Geras įprotis – periodiškai įsivaizduoti save vaiko vietoje. Kartais, kai man kyla noras pasakyti vaikui kažką svarbaus, aš pasakau frazę mintyse ir pabandau įsivaizduoti, kad ją kažkas pasako man. Taip lengviau suprasti, kaip ji skamba ir kokius sukelia jausmus. Pabaigoje užduodu sau klausimą, ar norėčiau tai pati girdėti, ar teisingai parinkau žodžius. Toks būdas apsaugo nuo neapgalvotų veiksmų ne tik vaikų, bet ir kitų žmonių adresu.

Dalinkitės savo jausmais. Šitaip sukuriamas artumas santykiuose. Šeimose, kur tėvai dalinasi savo pergyvenimais, vaikai irgi išmoksta šio svarbaus įgūdžio.

Remdamasi savo patirtimi, galiu pasakyti, kad problemos su vaikais kyla, kaip taisyklė, tuo momentu, kai santykiuose nelieka tarpusavio pasitikėjimo. Svarbu nepražiopsoti tokių momentų.

Kartais pasitaiko, kad dėl kokios nors priežasties sunku surasti su vaiku bendrą kalbą. Dėl ko prastai pasijuntame, galime pajausti ištisą spektrą negatyvių emocijų, pradedant kaltės jausmu, baigiant pykčiu. Svarbu prisiminti, kad pasaulyje nėra nieko tokio, ko nebūtų galima ištaisyti ar patobulinti

Šaltinis

www.seimairnamai.eu