KOKIOS BAIMĖS BŪDINGOS VAIKUI PAGAL JO AMŽIŲ?

Tėvai dažnai pastebi, kad vaikas ko nors bijo, tačiau jie ne visada tinkamai į tai reaguoja, todėl mažylio baimės tik didėja. Emocijos ir jausmai – tai išgyvenimai, atsirandantys iš kiekvieno žmogaus santykio su savimi ir aplinka bei patiriami tuomet, kai daiktai ar reiškiniai tenkina arba netenkina jo poreikių. Naujagimis nesugeba sąmoningai reguliuoti savo emocinės būklės. Kol mažylis nemoka kalbėti, jis visas emocijas išreiškia kūno kalba: verkia arba juokiasi, juda, spardosi, rangosi, taip pat pagreitėja jo širdutės plakimas, kvėpavimas. Tik augdamas vaikas pamažu išmoksta derinti kylančias emocijas ir sparčiai besivystančius mąstymą bei kalbą.

Nerimauti ir mažiems, ir dideliems yra normalu, tik reikia žinoti, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje nerimas pasireiškia pagal tam tikrus dėsningumus. Todėl tėveliams svarbu suprasti, dėl ko nerimauja mažyliai įvairiais savo raidos laikotarpiais.

2 metų vaiką baugina tam tikri garsai, pavyzdžiui, važiuojančių traukinių ar sunkvežimių bildesys, griaustinio dundėjimas, nuleidžiamas tualete vanduo, dulkių siurblio ūžimas. Jam baimę kelia kai kurie regimieji vaizdai: tamsios spalvos, dideli daiktai, traukiniai, skrybėlės ir pan. Šiam amžiaus tarpsniui būdingos ir baimės, susijusios su pakitimais jį supančioje erdvėje, pvz., pasikeičia žaislo vieta, perstatoma jo lovytė, persikraustoma į kitus namus, vaikas bijo įkristi į jam grėsmingai atrodančią klozeto skylę. Tokio amžiaus vaikas jaučiasi saugus, kai greta jo yra mama, todėl baiminasi, kad mama gali pradingti, išvažiuoti, kad jos nebus jam užmiegant. Dvimečiui baimę kelia ir nevaldomi gamtos reiškiniai, tokie kaip lietus ar vėjas, bei gyvūnai, ypač laukiniai.
2,5 metų mažyliui būdingos erdvinės baimės: judėjimas ir daiktų padėties erdvėje pokyčiai, pvz., baldų perstatymas. Tokio amžiaus vaikai baiminasi įvairių netikėtų situacijų, pavyzdžiui, kad kažkas įeis į namus pro kitas duris. Grėsmingi jiems atrodo artėjantys dideli objektai, pvz., sunkvežimis.
3 metų sulaukusiems vaikams dažniausiai baimę kelia įvairūs regimi vaizdai: vyresni raukšlėti žmonės, kaukės, raganos, tamsa. Tokio amžiaus vaikas taip pat baiminasi gyvūnų, policininkų, nusikaltėlių, vakare likti vienas be tėvų.
4 metų vaikams vėl labiausiai baimę ima kelti tam tikri jam grėsmingai skambantys garsai, pvz., veikiančio variklio ūžimas. Tokio amžiaus vaikas taip pat bijo tamsos, laukinių gyvūnų, mamos išėjimo iš namų, ypač vakare.
Nuo 5 metų vaiko baimės darosi mažiau intensyvios, o tarp jų vyrauja tam tikrų regimųjų vaizdų baimės. Mažiau bijoma gyvūnų, nusikaltėlių, raganų. Baimės tampa konkretesnės, realesnės, pavyzdžiui, vaikas bijo parkristi ir susižeisti, baiminasi, kad jį gali apkandžioti šuo. Tačiau tokio amžiaus vaikas, kaip ir anksčiau, bijo tamsos, išsiskyrimo su mama.
6 metų vaikui intensyvias nerimo būsenas sukelia garsiniai dirgikliai: telefono ar durų skambutis, kieno nors monotoniškas nemalonus kalbėjimas, nuleidžiamo tualete vandens, paukščių, vabzdžių skleidžiami garsai. Šio amžiaus vaikai bijo išgalvotų personažų: vaiduoklių, raganų ir kt. Būdingos ir baimės, susijusios su nepažįstama, didele, paslaptinga erdve: vaikas bijo pasimesti, eiti į mišką, nerimą jam sukelia mintis, kad kas nors slepiasi po lova.
Šešiamečiai bijo įvairių gamtos stichijų, pvz., vandens, ugnies, griaustinio, žaibo.Šiame amžiuje aktualios atsiskyrimo nuo artimo žmogaus baimės, vaikas nerimauja, kad grįžęs namo neras mamos, kad jai gali kas nors nutikti arba ji gali mirti. Vaikas jaučia didelį nerimą likęs vienas namuose, vienatvės ir tamsos baimė jam vakarais neleidžia ramiai užmigti. Kaip bebūtų keista, tačiau šešerių metų vaikas kur kas labiau bijo mažų žaizdelių, mėlynių, kraujo, tekančio iš nosies, nei sunkesnių traumų. Pastebima, kad tokio amžiaus vaikai bijo būti sumušti.
7 metų vaikams baimę kelia tamsa, nepažįstamos, paslaptingos patalpos, pvz., palėpės, rūsiai, jie bijo, kad kas nors slepiasi spintoje, po lova ir pan. Vaiko vaizduotėje šešėliai tampa vaiduokliais, raganomis. Septynmečiai bijo karo, šnipų, vagių.