Mažyliui paaugus ir tampant vis aktyvesniam dažnai kyla klausimas dėl plaukų priežiūros. Kaip prižiūrėti plaukučius, kad jų nesugadintume, bet kartu jie ir netrukdytų aktyviai veiklai? Kada vertėtų plaukus patrumpinti? Kaip tai padaryti be pykčių ir netraumuojant mažylio? Į šiuos ir kitus klausimus atsako 15 metų kirpimo patirtį turinti plaukų stilistė ir šukuosenų meistrė Lolita Jakštienė.

Kada yra tinkamas laikas pirmąjį kartą mažylį atvesti į kirpyklą?

Dažniausia kirpyklos klausimas iškyla apie 6 mažylio mėnesį, nes pirmieji, dar nuo gimimo turėti, kūdikio plaukučiai dažnai jau būna iškritę ar nusitrynę, o naujieji užauga ilgi ir lenda į akis. Kadangi tokio amžiaus mažyliai yra aktyvūs, plaukučiai jiems trukdo. Vaikai ima juos pešti taip tėveliams parodydami, kad metas kirptis. Kita vertus, tikslaus laiko, kada laikas žygiuoti į kirpyklą, negalima nustatyti – vieni jau gimsta su kasomis, o kiti jas užsiaugina tik apie 3 – iuosius gyvenimo metus. Tačiau noriu pastebėti, jog tai, kad kūdikių plaukų iki vienerių metukų negalima kirpti, yra mitas. Svarbiausia, kad plaukai mažyliui nelįstų į akis, nedirgintų kakliuko, nevargintų ir netrukdytų pažinti pasaulį.

Kartais mamos išgyvena, jog vaikučių plaukai yra lyg pūkeliai – trumpi ir plonyčiai. Ar galima kaip nors plauką sustiprinti?

Nereikia pergyventi jeigu mažyliui iki 3 metų „nėra“ plaukučių. Tiksliau jie yra, bet atrodo tarsi pūkai. Vadinamieji „tikrieji plaukai” turi pilnai susiformuoti iki 3-jų vaiko gyvenimo metų. Dažniausia pergyvena mergaičių mamos. Kokius plaukučius jūsų vaikutis paveldėjo, tokius ir turės. Ar kirpsite plikai, ar auginsite, plaukų kiekis odoje nepasikeis. Tik nukirpti ataugs vienodžiau ir darysis šiek tiek stipresni. Visada yra išimčių. Jeigu pūkutis nukrenta ir apie pusmetį visiškai neatauga, (nors vaikų plaukai kaip ir nagai auga be proto greitai!), tai gali signalizuoti apie genetinę ligą, bet ją nustatyti turi gydytojai. Nepergyvenkit ir netraumuokit vaikučių anksčiau laiko. Nepamirškite, kad nepasitikėjimas savimi, įvairūs kompleksai mažyliams įperšami labai anksti ir lieka visam gyvenimui. Mūsų vaikučiai patys geriausi ir nuostabiausi nesvarbu ar ilgais, ar trumpais plaukučiais. Net ir silpni, bet tinkamai pakirpti plaukučiai pačią mažiausią padarys gražiausia panele.

Ar reikia tėveliams kaip nors paruošti vaiką prieš pirmąjį apsilankymą kirpykloje?

Tėveliams atlikti namų darbus tiesiog būtina! Pirmiausia, tai atvežkite vaikutį susipažinti su kirpėja bei aplinka. Geriausia mokykla – tėvų pavyzdys. Mažylis matys, kad mama ar tėtis sėdi ramiai, jiems nebaisu, o kirpėja gera ir neskriaudžia. Juk kirpėja mažyliui yra svetimas žmogus, tad kelis kartus atėjęs jis susipažins ir nebebus taip baisu. Rekomenduoju salone nebūti per ilgai, kad vaikui neprailgtų laikas. Išeiti reiktų, kai pats mažylis pareikš norą, neversti ką nors daryti, kitaip ši vieta asocijuosis su prievarta.  Taip pat labai svarbus dalykas – galvos plovimas! Tai pati baisiausia vandens procedūrų dalis ir tik nuo tėvelių priklausys, ar vaikutis jai priešinsis, ar ne. Visi mažyliai be išimties nemėgsta, kai ant akių pilamas vanduo. Bet švelniai glostomas būna ramus. Šampūno negalima pilti tiesiai ant galvos! Reiktų įsipilti į ranką, praskiesti vandeniu ir tik tada plauti galvytę švelniais, sukamaisiais judesiais pirštų galiukais. Jokiu būdu negalima trinti, draskyti odos. Galvą plaunant mano aptartu būdu, mažylis pripranta būti liečiamas pirštais, ne delnu. Juk kirpėja plaukučius ima sruogomis ir liečiasi prie mažylio galvos. Taip pat reikėtų švelniai glostyti galvą tada, kai vaikas nesitiki ir yra užsiėmęs. Taip jo neišgąsdins ir prie galvytės prisilietusi kirpėja.

Ką reikėtų atsivežti? Gal mėgstamų žaislų ar persirengti?

Svarbiausia ateiti tinkamu laiku. Geriausia pirmoje dienos pusėje, kai mažylis pamiegojęs, pavalgęs, geros nuotaikos, dar nėra pavargęs. Kirpykloje, kaip ir namuose, geriausi žaislai, visokie įrankiai, rakandai. Galite atsivežti nebent kokį mėgstamą žaislą, su kuriuo mažylis nesiskiria ir visur keliauja kartu. Vaikutį reiktų aprengti patogiai, keliais sluoksniais, kad nesušaltų, o jeigu pasidarys karšta, kad būtų lengva vieną sluoksnį nuvilkti. Nerenkite drabužiais aukštomis apykaklėmis, nes mažylių kakliukai trumpučiai ir kirpėjai gali būti sunku prieiti. Veždami kirptis vaikučio nepuoškite – greičiausiai jis neleis užrišti prijuostės, todėl visi rūbeliai bus plaukuoti. Todėl patarčiau po kirpyklos važiuoti tiesiai namo.

Papasakokite, prašau, kaip vyksta mažylio kirpimas?

Kur kirpsim vaikutį vėlgi priklauso nuo amžiaus ir drąsos. Pirmas mažylio kirpimas būna visur, t.y. ir sėdint ant kelių (nesipuoškit patys), ir jam vaikštinėjant po saloną. Savarankiškai vaikutis kirpėjo kėdėje sėdėti pradeda tik tada, kai pats sutinka. Kartais ir iškart, o kartais tik po metų – tai labai individualu. Tik niekada nereikia versti. Per pirmąjį vizitą vaikutis supažindinamas su fenu, kirpimo mašinėle, bet visai mažų vaikučių dažniausia ja nekerpame. Pirmasis kirpimas turi užtrukti kuo trumpiau, kad nenusibostų, daugiausia 15-20 min. Jokių priemonių mažyliams nenaudojame. Tik vanduo, švarios kirpėjos rankos, vienkartinė prijuostė, žirklės, vėliau mašinėlė, fenas. Dar vėliau, kai jau reikia šukuosenų, lengva želė. Nereikia tikėtis, kad pirmą kartą pavyks nukirpti idealiai. Džiaugiamės, jeigu išvis pavyksta nors kiek patrumpinti plaukučius. Būna visko, o šukuosenoms ateina savas laikas.

Pasidalinkite savo patirtimi, koks buvo jauniausias jūsų klientas? Kaip jam sekėsi?

Jauniausia klientė – mano 3 mėnesių dukra. Kadangi gimė su kasom, teko nukirpti net 3 cm. kirpčius. Tokio amžiaus kūdikiui neįmanoma plaukų nei surišti, nei kitaip patraukti nuo akyčių. Todėl teko imtis žirklių. Nors  buvo labai maža, bet, kad nebereikia trinti akyčių, turbūt pastebėjo. O mergina, kuri savarankiškai sėdėjo kėdėje jau pirmojo vizito metu, buvo 10 mėn. Net nekrutėjo, tik akytės į šonus lakstė. Nukirpom kirpčius ir galus kaip tikrai damai. Bet čia vienintelė tokia ilgakasė. Pirmasis klientas berniukas garbanius taip pat buvo apie 11-12 mėn. Pamenu, kad buvo labai karšta, o ilgos garbanos jam nemaloniai trynė kakliuką. Teko paplušėt – bėgiojom kartu po visą kirpyklą.

Kaip reikėtų prižiūrėti mažylių plaukučius?

Kūdikių ir mažųjų plaukučiai labai švelnūs ir ploni, galvos oda jautri, taip pat plona. Todėl jiems reikalinga labai švelni ir saugi kosmetika. Šiuo metu labai daug įvairios kūdikiams skirtos produkcijos, todėl kiekvienas gali pasirinkti tiek pagal kainą, tiek pagal nurodytas savybes. Jeigu vaikutis alergiškas, reikalingos specialios  priemonės.
Galvytė plaunama kiekvieną kartą maudantis. Šampūnai būna labai švelnūs, todėl nedirgina odos, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kas jūsų kūdikio odelei labiausia tinka. Jeigu kūnelio oda tapo sausa, pleiskanojanti, paraudusi, reikia visiškai nutraukti tos priemonės naudojimą ir nesitikėti, kad kitą kartą bus geriau. Gali būti blogiau. Taip pat priemonės gali reaguoti netgi su vandeniu (pvz.: kietas vanduo, gręžinių vandenyje daug geležies). Jeigu mergaitė nealergiška ramunėlėm, galima perskalauti ramunėlių nuoviru su lašeliu citrinos, kai plaukučiai jau pinami į kasas. Bus šiek tiek paklusnesni, nesivels. Jeigu kūdikis turi daug plaukučių, reiktų juos dažniau pašukuoti, jeigu mažai – šukuoti retai. Parduotuvėse yra didelis pasirinkimas kūdikiams skirtų šepečių švelniais šereliais. Jokiu būdu negalima šukuoti visiškai šlapių plaukų. Reikėtų braukti labai švelniai, kad nepažeistumėte jautrios galvos odelės. Nepamirškite, kad susivėlę plaukučiai gali pridaryti daugiau bėdos – tose vietose, kur susidaro gumulėliai, spaudžiama galvytė.

Kokios yra plaukų mados? Ar galima mažuosius puošti plaukų aksesuarais?

Mados vaikams tokios pačios kaip suaugusiems. Tik skiriasi tuo, kad šukuosenų nori tėveliai, o ne vaikai. Kol vaikučiai maži, tėvai dažniausiai prašo plaukus kirpti kuo trumpiau, kartais tik viršus paliekamas ilgesnis. Kai jau vaikai gali patys rinktis, pastebiu, kad mergaitės dažniausia augina kasas, o berniukai didesni „madistai”. Pavasarinės ir žieminės šukuosenos mums įprastos. Nors mergaitės ir nori ilgų plaukų, bet nenori jų rišti. Kūdikiams plaukų rišti ar segti nereikėtų, geriau juos nukirpti, jeigu trukdo. Vėliau, kai žmogutis jau vaikšto ir vertina save veidrodyje, galima po truputi pratinti plaukus segti ar rišti. Yra įvairaus dydžio gumyčių, nepatariu įsigyti mažų plonų skirtų suaugusių pridėtinėms kasytėms (pakeliuose daug mažų, spalvotų gumyčių). Deja, jos per aštrios plonam plaukučiui ir jį sulaužo, nors ir puikiai laikosi. Rinkitės segtukus, gumytes su medžiaginiais papuošimais – jie lengvesni. Dideli, sunkūs papuošimai lengvai nučiuožia ir mergaitėms nepatogūs. Puikiai tiks minkštos mažos gumytės be įmegztų blizgučių. Blizgučiai gaminami iš folijos, kuri pjauna plaukus. Nereikia šukuosenos veržti stipriai, nes mergaitė gali daugiau niekada nebeleisti rišti plaukų, o susivėlusius plaukučius iššukuoti dar sunkiau. Mažosios panelės irgi nori būti gražios, o nerišant sunku užauginti ilgus, stiprius plaukus. Negalima daryti nieko, kas gali sukelti skausmą. Nepamirškite vaiko pagirti, tai puikiai veikia.

Dovilė Palubinskienė