ŽINOMOS MAMOS IR SPECIALISTAI DALINASI PATIRTIMI APIE VAIKŲ MITYBĄ
Pagal patvirtintą 2014–2017 m. programą darželiuose vaikams skiriama iki 200 ml/g vaisių ir daržovių arba tyrės, sulčių, kai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja asmeniui suvalgyti mažiausiai 400 gramų vaisių ir daržovių per dieną. Deja, remiantis švedų Örebro universiteto ir Karolinska instituto tyrėjų duomenimis, tik kas ketvirtas vaikas Europoje suvalgo asmeniui rekomenduojamą 400 gramų normą. Didžiausios šviežių vaisių ir daržovių importo bei eksporto bendrovės Baltijos šalyse „Augma“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad ši tendencija kelia nerimą, nes sveiki mitybos įpročiai vaikams turėtų būti suformuojami dar iki 5 metų, nes kaip tik tada dažniausiai pradeda vystytis su virškinimu susijusios problemos. Nepaisant vaisių ir daržovių naudos vaikų organizmui, neretai tenka nueiti kryžiaus kelius, kad vaikai įveiktų naujo maisto baimę ir jų bent paragautų. Patarimais, kaip į vaikų lėkštes įvilioti daugiau vaisių ir daržovių dalijasi žinomos mamos, mitybos specialistė ir psichologė.
Vaida Kurpienė: svarbu suprasti nevalgymo priežastį
Dviejų ir septynių metų amžiaus vaikų mamai, mitybos mitybos specialistei Vaidai Kurpienei dažnai tenka konsultuoti tėvus, kurie susiduria su vaikų nenoru valgyti daržovių. „Nustokite kovoti su vaikais, tik ramybė, kantrybė ir žinojimas, jog elgiatės teisingai, gali išspręsti situaciją. Norint kažką pakeisti, svarbiausia suvokti vaikų užsispyrimo priežastį – ar ji emocinė, ar vaikas iš tikrųjų netoleruoja tam tikro maisto produkto. O patikrinti galima paprastuoju būdu, įmaišant daržovę į bendrą patiekalą. Jeigu vaikas ingredientą, pavyzdžiui, sutarkuotą maltinyje, pajunta ir jis jam vis tiek nepatinka, vadinasi, versti valgyti ir nevertėtų. Tuo tarpu, jeigu vaikas nepastebėjęs jį suvalgo, vadinasi, priežastis tebuvo emocinė. Tėvams svarbu rodyti pavyzdį vaikams: įtikinti, kad valgo tuos pačius produktus, įtraukti vaikus į maisto gamybos procesą ir net produktų pasirinkimą parduotuvėje. Daržoves vaikams reikia patiekti jiems patinkančiu būdu, pavyzdžiui, maži vaikai mėgsta valgyti rankomis, todėl jiems labiau tiks daržovių pagaliukai, o ne sumaišytos salotos iš daug sudėtinių dalių“, – teigia V. Kurpienė. Mitybos specialistė teigia, jog daržovių ir vaisių nevalgymo problemų savo šeimoje neturi. „Kaip asmeninis pavyzdys, veiksmingiausias kelias paskatinti vaikus daugiau valgyti daržoves buvo jų paragauti iš mano ar vyro lėkštės. Be to, mūsų šeimoje galioja svarbi taisyklė: gali nevalgyti, bet paragauti būtina“, – pasakoja V. Kurpienė.
Laura Mazalienė: esminis lūžis įvyko suteikus laisvę, beliko tik nukreipti tinkama linkme
Mamų radijo įkūrėjos Lauros Mazalienės namuose didžiąją maisto raciono dalį sudaro daržovės. Tokiu sprendimu kurį laiką nesiskundė ir mažiausia dvejų metų amžiaus šeimos narė Deimilė. Visgi, anot L. Mazalienės, pastaruoju metu dukra pradėjo vis dažniau atsisakyti daržovių, tad teko griebtis kūrybiškų sprendimų. „Pradėjome gaminti daugiau įvairių daržovių apkepų, pudingų ir iš tiesų daržovių maišymas su kitais produktais pasiteisino. Tačiau esminis ingredientas sėkmės recepte – nukreipti tinkama linkme ir suteikti laisvę. Deimilė imliau perima sveikos mitybos principus tuomet, kai leidžiame kartu šeimininkauti virtuvėje. Jai tai tampa įdomiu tyrinėjimu, duota laisvė suteikia galimybę organiškai formuoti tinkamus mitybos įpročius. Vaikui smagu ir jis imlus tuomet, kai suteiki savarankiškumo, o ugdymas vyksta per žaidimus. Pavyzdžiui, praėjusį pavasarį Deimilei tradicija prieš pusryčius nubėgti į balkoną ir nusiskinti pomidorą būdavo puiki atrakcija“, – pasakoja L. Mazalienė.
Asta Stašaitytė-Masalskienė: negali vaikams siūlyti morkos, o pats valgyti bet ką
Mažesnių vaikų mitybos racionas kontroliuojamas kiek lengviau, tačiau jiems paaugus ir pradėjus eiti į mokyklą, kyla vis daugiau iššūkių, kai esti tiek daug galimybių ir pagundų iškeisti sveikus pietus į skanėstus. Laidų ir renginių vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė kaip opiausią problemą jos paauglių vaikų mityboje įvardija nuolatinius prašymus valgyti traškučius ir saldumynus. Tiesa, žinoma moteris jau rado nepakeičiamų būdų, padedančių kovoti su minėta problema. „Prieš važiuojant pasiimti vaikų iš mokyklos, suruošiu šviežių daržovių indelį: alkani jie valgo viską“, – tikina A. Stašaitytė-Masalskienė. Tiesa, ji akcentuoja kaip svarbu sveikos mitybos principų ne tik mokyti, bet ir patiems tėvams jų laikytis. „Vaikai turi matyti teigiamą pavyzdį – negali vaikams siūlyti morkos, o pats valgyti bet ką, nes tai bus netikra. Be to, ypač pravartu juos skatinti kartu gaminti maistą. Taip ugdomas vaiko supratimas apie maistą, jo maistinę vertę, skonių atradimą. Tuo pačiu tai kokybiškai kartu leidžiamas laikas“, – teigia A. Stašaitytė-Masalskienė.
Psichologė, edukologė Jūratė Bortkevičienė: vaikai nuo suaugusiųjų skiriasi patirtimi
Lavinti vaikų skonį reikėtų pradėti nuo mažų dienų, skatinti juos eksperimentuoti, ragauti. „Mano vyresnioji dukra reikalauja logiškų paaiškinimų bet kurioje situacijoje, pavyzdžiui, naują, neįprastą maistą pradėjo ragauti tik tada, kai pasakiau, jog liežuvis sudarytas iš skonio receptorių ir norint priprasti prie skonio bei jį objektyviai įvertinti, reikia paragauti 15 kartų to paties“, – pasakoja psichologė, edukologė J. Bortkevičienė. Ji taip pat akcentuoja, kaip svarbu žadinti vaiko smalsumą. „Svarbu neversti vaikų ko nors daryti. Mes su vyru dažnai valgydami kartu su vaikais prie stalo kalbame, kokius skonius jaučiame: kartumą, saldumą, neįprastus poskonius. Tada sužadinamas vaikų smalsumas ir jie ima patys prašyti paragauti“, – pasakoja J. Bortkevičienė.
Vaikų smalsumą žadina mažos morkytės, karambolos ar raudonieji bananai
Matydami tėvų iššūkius, skatinant vaikus valgyti daugiau vaisių ir daržovių, sprendimus siūlo ir vaisių bei daržovių augintojai bei pardavėjai. „Mažos plautos morkytės yra ypač populiarios, o jų poreikio augimas akivaizdus: „Augma“ duomenimis, lyginant 2016 ir 2017 m. gegužės menėsius, šiemet mažų morkyčių buvo parduota net 30 kartų daugiau nei pernai. Šiandien Lietuvoje galime rasti tikrai platų vaisių ir daržovių asortimentą ir tai reikėtų išnaudoti, žadinant vaikų smalsumą. Pavyzdžiui, maži raudonieji bananai, egzotiniai vaisiai, tokie kaip ličiai ar žvaigždutės formos karambolos, gali tapti įvairių vaisių ir daržovių degustacinių pramogų akcentais, visai šeimai susėdus prie stalo. Tuo tarpu galimybė įsigyti nuplautų ir supakuotų vaisių ir daržovių taip pat gali būti būdas ugdyti sveikos mitybos principus, kai praalkstama ir norima užkąsti ne namuose“, – tikina „Augma“ atstovė Vaida Svirskienė.