Šiandieną atskleisiu dar vieną mitą apie taip vadinamą labai sveiką ir naudingą produktą – pieną. Jei jūs jį vartojate, galiu jus iš karto nuvilti, nes jis daro daugiau žalos nei duoda naudos.

Pienas yra sukurtas veršiams

Pienas yra sukurtas veršiams ir net veršiai (karvės vaikai) pieną geria tik kelis mėnesius ir po to pradeda ėsti žolę. Ir žmogus yra vienintelis visoje žemėje, kuris geria kitiems gyvūnams sukurtą pieną. Ar jūs matėt, sakykim, kad lapė vaikytųsi vilką, kad pažįstų  jo pieno. Nors žmogus, laiko save protingiausia būtybe žemėje, mitybos atžvilgiu dauguma gyvūnų yra daug labiau išprusę negu vidutinis vartotojas.

Tiesa, būtų dar pusė bėdos, jei žmonės vartotų nepasterizuotą pieną, kaip darė daugelį metų, nes pasterizuotas pienas pakeičia struktūrą ir taip tampa dar labiau nuodingas.

Pasterizuotas pienas sukelia chroniškas ligas

Kas atsitinka, kai pienas yra pasterizuojamas?

Pasterizavimo procesą išrado L. Pasteur, kuris taip pat yra bakterijų ir mikrobų teorijos autorius (jis teigia, kad daugelį ligų sukelia bakterijos ir mikrobai). Kad sunaikintų piene esančias bakterijas pieno pramonė pasterizuoja (kaitina) pieną, bet šis procesas pakeičia pieno struktūrą. Pasterizavimas pieno cukrų, kitaip žinomą kaip laktozę, paverčia į beta-laktozę, kuri yra daug griečiau įsisavinama ir to rezultatas – staigus gliukozės padidėjimas kraujyje ir po to sumažėjimas, dėl kurio jūs greitai pajuntate alkį ir norite vėl ko nors valgyti ir dažniausiai valgomi saldumynai, kurie veda į kitas sveikatos problemas. Tai ypač žalinga diabetikams. Pasterizavimas pakeičia piene esančio kalcio formą ir padaro kalcį beveik visiškai neįsisavinamą

Homogenizavimas

Daugelis žmonių net nežino, kad pienas yra ne tik pasterizuojamas, bet dar ir homogenizuojamas. Homogenizavimas yra procesas, kurio metu pienas leidžiamas per labai tankų filtrą, kuris sumažina piene esančių riebalų ir baltymų molekules, kad riebalai lygiai pasiskirstytų visame butelyje ir nenusistotų ant paviršiaus. Deja, šis procesas pakeičia natūralią pieno struktūrą it taip jį padaro dar labiau nevirškinamu. Homogenizuojant piene esančios riebalų molekulės apgaubia ar prikimba prie piene esančių baltymų molekulių taip apsunkindamos jų virškinimą. Nesuvirškinti baltymai yra įsiurbiami į kraują ir tai sukelia alergija ir kitas autoimunines ligas, tokias kaip reumatoidinį artritą, bronchinę astmą ar šienligę.

Taip pat pasterizavimas ir homogenizavimas sunaikina gerąsias bakterijas ir enzimus, kurie labai svarbūs geram pieno virškinimui.

Beje, vakarų šalyse yra tokia pieno rūšis – UHT, kai pienas yra pakaitinamas iki 196 laipsnių ir taip jis gali išstovėti ilgiau nei metus, bet patys pagalvokite, ar tokiame piene gali dar kas nors naudingo būti.

Pasterizuotas pienas ir chroniškos ligos

Pasterizuotas ir homogenizuotas pienas sukelia chroniškas ligas – reumatoidinį artritą diabetą, vėžį, širdies ligas, bronchinę astmą ir Alzheimerį, taip pat įvairius virškinimo sutrikimus, Krauno ligą (opas žarnyne), alergijas, depresiją, jautraus žarnyno sindromą.

Reumatoidinis artritas, bronchinė astma ir pieno vartojimas

Jie jums yra diagnozuotas reumatoidinis artritas, tai reikia kuo greičiau atsisakyti pieno produktų, nes jie labai padidina astmos ir artrito simptomus ir taip liga labai greitai progresuoja. Plačiau apie artritą ir vaistus nuo jo ateityje.

Pieno alergijos

70% suaugusiųjų populiacijos turi bent minimalų pieno netoleravimą (nevirškinimą). Pieno ir jo produktams virškinti reikalingas enzimas – laktazė. Vaikai šio enzimo turi pakankamai, bet su
amžiumi jo mažėja ir daugelio suaugusiųjų organizmas šio enzimo nebegamina arba gamina nepakankamai. Dėl to pienas būna nesuvirškintas. O nesuvirškintas ar blogai suvirškintas maistas nuodija organizmą ir taip sukelia įvairias ligas ir alergijas. Laktazės mažėjimas yra dar vienas gamtos įrodymas, kad suaugęs žmogus neturėtų vartoti pieno.

Pienas skatina gleivių produkciją

Pieno vartojimas skatina gleivių produkciją organizme. Gleivės dažnai yra žuvusios baltosios kraujo ląstelės – leukocitai, taip pat muco polysaccharidai- angliavandenių, iš kurių organizmas gaminą gleives, rūšis. O žūva jie atakuodami nesuvirškintus pieno baltymus, nes organizmas jų neatpažįsta ir laiko juos svetimkūniais – priešais – ir todėl juos atakuoja. Pieno vartojimas paūmina plaučių ir kvėpavimo takų ligas ir visiems gerai žinomą slogą. Ir labai apmaudu, kai žmonės, turintys slogą, vartoja vaistus nuo slogos (kurie taip sutraukia smegenų kraujagysles ir turi kitus sveikatai pavojingus pašalinius efektus) ir geria pieną.

Pienas – pūlių, antibiotikų ir hormonų kokteilis

Modernūs pieno ūkiai išgauna daug didesnį pieno kiekį iš vienos karvės nei prieš kelis dešimtmečius. Bet dėl to labai suprastėja pieno kokybė ir tai labai sekina karves (vakarų šalyse daugelis gyvena vos 2-3 metus). Taip pat tokios karvės dažnai serga pieno takų uždegimais ir dėl to joms yra duodami antibiotikai, kurie patenka į pieną. Dar blogiau, kad uždegimu sergančios karvės su pienu išskiria mirusius leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius) dar kitaip vadinamus pūliais. Ir sergančių karvių pienas gana dažnai patenka į bendrą produkciją.

Taip pat Amerikoje, kad padidintų pieno produkciją, ūkininkai karvėms duoda sintetinių hormonų, kurie, žinoma, atsiduria piene ir yra manoma, kad tai labai skatina vėžines ligas. Tikiuosi Lietuvos ūkininkai šiais hormonai dar savo karvių nešeria, bet 100% nežinau. Oficialiai gyvulių augimo hormonai Europos Sąjungoje yra uždrausti.

Karvės sutvertos ėsti žolę, bet šiandien jos yra šeriamos grūdais, soja, kukurūzais, kurie yra genetiškai modifikuoti bei įvairiais papildais. Viso to rezultatas – piene vietoj omega 3 riebalinių rūgščių atsiranda omega 6, kurių daugelis žmonių vartoja per daug ir omega 6 labai skatina organizmo uždegiminius procesus ir sukelia artritą.

Kiti pieno produktai

Yra labai daug įvairių pieno produktų – jogurtas, raugintas pienas, sūris, grūdėta varškė, visokie pieno gėrimai ir kt. Deja, visi jie pagaminti iš pasterizuoto pieno, kas, kaip jau minėjau, juos padaro beveik nevirškinamais.

Jogurtai

Daugelis jogurtų yra su visokiais dažais, konservantais, cukrumi ir saldikliais, o tų gerųjų bakterijos tai greičiausiai nė kvapo arba jos dėl ilgo galiojimo laiko yra mirę. Tas pats pasakytina ir apie Actimel ir kitus pieno gėrimus su bakterijomis. Tai labai geras metodas parduoti šauktą pieno už litro kainą. Esu girdėjęs, kad Anglijos karalienei jogurtą specialiai atskraidina iš Rumunijos, ir tai reiškia, kad geros kokybės jogurto Anglijoje rasti neįmanoma.

Šviežias nepasterizuotas pienas

Na, jei negalite atsisakyti pieno, tai bent jau vartokite nepasterizuotą – pirkite tiesiai iš ūkininkų. Jis taip pat daug geriau vaikams, tik, žinoma, reikia pirkti iš patikimo šaltinio. Suaugusiems pieno vartotojams patarčiau šį šviežią pieną surauginti (palikti šiltoje vietoje, kol pienas taps kaip drebučiai ir įgis rūgštoką skonį). Nepasterizuotas raugintas pienas turi naudingų žarnyno bakterijų. Taip pat rauginimo procesas suskaido piene esančia laktozę ir taip ją padaro lengviau virškinimą. Yra teigiama, kad ožkos pienas yra geriau nei karvės ir ne toks alergiškas.

Pienas ir kalcis

Vartodant pieną ir jo produktus organizmas praranda daugiau kalcio negu jo pasisavina. Ir tuojau paaiškinsiu kodėl. Pirmiausia, nors karvės piene yra gausu kalcio, jis yra tokioje formoje, kad žmonių organizmas beveik nesugeba jo pasisavinti. Beje, nors motinos piene yra keturis kartus mažiau kalcio negu karvės, krūtimi maitinami vaikai pasisavina kur kas daugiau kalcio iš motinos pieno negu iš karvės.

Kita priežastis yra ta, kad karvės pienas labai ‘rūgština’ organizmą bei turi daug fosforo rūgšties. Organizmas, norėdamas neutralizuoti pieno sukeltą rūgštingumą bei jame esančią fosforo rūgštį, turi paimti kalcį iš kaulų, ir tai per ilgą laiką nuveda į trapius kaulus ir osteoporozę. Apmaudu, kad daugelis žmonių šito net neįtaria ir aklai tiki, ką sako pieno pramonės atstovai ir gydytojai, kurių dauguma, mano žiniomis, apie mitybą žino labai nedaug (vakarų šalyse gydytojai per visą studijų laiką medicinos mokykloje turi vos kelias paskaitas apie mitybą).

Beje, amerikiečiai suvartoja daugiau pieno produktų negu visas likęs pasaulis (vidutinis amerikietis suvartoja 272 kg pieno produktų per metus) ir jie kaip tik turi daugiausiai osteoporoze sergančių žmonių. Šalys, kurios vartoja mažiausiai pieno produktų, turi mažiausiai osteoporoze sergančių žmonių.

Iš kur gauti kalcio?

Dabar atsakysiu į klausimą, iš kur gauti kalcio nevartojant pieno produktų. Visų pirma pasakysiu, kad pieno produktų nevartojantiems žmonės kalcio reikia mažiau (net iki 50%) nei pieno mėgėjams. Taip yra dėl to, kad neutralizuotų pieno sukelta rūgštingumą organizmas ima kalcį iš kaulų.

Antra, iš kur karvė gauna kalcio? Ji gi pieno negeria. Karvės kalcį gauna ėsdamos žolę (bent jau taip buvo praeityje), bet šiandieną ūkininkai karvėms duoda kalcio papildų.

Jei karvės kalcį gauna iš žolės tai nereiškia, kad jums reikia pradėti valgyti žolę. Žmonėms vieni geriausių kalcio šaltinių yra žalios lapinės daržovės – brokoliai, špinatai, salotos ir kt. Tiesa, dėl intensyvios žemdirbystės metodų, šiandieninės daržovės turi daug mažiau kalcio ir kitų mineralų nei prieš 50 metų. Taip pat kalcio turi riešutai, kiaušiniai. Galima net vartoti kiaušinių lukštų miltelius, bet prieš verdant kiaušinius reikia labai gerai nuplauti su muilu. Po to lukštus reikia išdžiovinti ir sumalti su kavos malimo mašinėle. Ir geriau naudoti naminių kiaušinių lukštus. Tiesa, dėl miltelių dozės nesu tikras, todėl reikėtų pasiklausti liaudies medicinos žinovų.

Kalcio papildai

Daugelyje papildų kalcis yra karbonato formos ir jo geriausiu atveju pasisavinama tik 10%. Vyresnių žmonių, kurių daugelis stokoja skrandžio hidrochlorinės rūgšties, organizmas kalcio karbonato arba iš viso nepasisavina arba pasisavina mažiau nei 10%. Taip pat kalcio karbonato papildai gali sukelti inkstų akmenligę, todėl tokių papildų reikia vengti. Jei jau vartosite kalcio papildus, tai kalcis turi būti citrato, askorbato, malate ar furmate formos. Žinoma, toks kalcis yra daug brangesnis, bet tikrai neverta pirkti produkto, kurio pasisavinama tik 1/10 ar dar mažiau, kas reiškia, kad mokėdami 1 litą geriausiu atveju gaunate tik 10 centų. Bet plačiau apie papildus ateityje.

Kaulams reikia kitų elementų

Vien kalcio vartojimas dažniausiai sukels daugiau žalos nei naudos, nes dauguma tokio kalcio atsidurs ant kraujagyslių sienelių, o ne kauluose. Kaulams reikia kitų faktorių, kurie yra daug svarbesni nei kalcis. Gerai dirvinis asiūklis (horsetail), kuris turi silicio, taip pat kaulams reikalingas magnis, vitaminas K ir D, stroncis ir kt.
O kalcio žmonėms dažniausiai trūksta dėl nepasisavinimo ir perteklinio kiekio gyvulinių baltymų – jie sumažina organizmo ph ir jam neutralizuoti imamas kalcis ir kiti mineralai iš kaulų ir taip privedama iki osteoporozės.
Kalcio pasisavinimui pagerinti reikia, kad būtų pakankamai tulžies. Daugelio žmonių kepenų latakai užsikimšę akmenimis ir taip tulžies gamyba ir nutekėjimas labai sumažėjęs. To pasekmė – sumažėjęs kalcio, riebalų ir riebaluose tirpstančiu vitaminų pasisavinimas.

Kepenų plovimas
Galima daryti kepenų ir tulžies pūslės plovimus, bet jei tai darysite, atsakomybę turite prisiimti patys. Tulžies gamybą skatina karčios vaistažolės, tokios kaip imbieras, tumerikas, kiaulpienės šaknys, todėl jas gerai vartoti po kiekvieno valgio. Iš natūralių produktų kalcio daug yra žalios spalvos daržovėse, taip pat migdolų ir kituose riešutuose. Dar daug kalcio yra carrob milteliuose, bet juose taip pat yra nemažai cukraus ir reikia, kad būtų termiškai neapdoroti (raw organic carrob powder).

Vitamino D Svarba

Kad pasigamintų pakankamai vitamino D, kuris kaip tik stimuliuoja kalcio pasisavinimą ir kaulų mineralizaciją, reikia vasaros laikotarpiu 20 minučių pabūti saulėje tarp 11-14 val. apnuoginus pusę kūno, ir be jokio saulės kremo. Jei oda jautri, tai pradėti reikia nuo 5 min. Dar galima vartoti papildus, bet reikia bent 2000 tarptautinių vienetų per dieną ar net dar daugiau, bet geriausia gauti iš saulės. Jei vartosite papildus, tai po kelių mėnesių reikia pasidaryti 25 Hydroxi vitamin D testą. Optimali norma turi būti 50-65ng/ml arba 125 – 162 nmol/L (nanogramai (1g=1 milijardas nanogramų) viename mililitre).  Mažiau nei 20ng/ml (arba 50 nmol/L) rodo žymų vitamino D deficitą. Tiesa, kartais dėl laboratorijos įrengimų testai būna apgaulingai geri.

Autorius Andrius

http://sveikatossaltinis.blogas.lt/