Kruopos – nuo seniausių laikų vienas naudingiausių ir maistingiausių produktų. Maisto piramidėje grūdiniai produktai ir kruopos dalinasi apatine pakopa su daržovėmis ir vaisiais. Jas rekomenduojama valgyti kasdien, geriausia – ryte. Kurios kruopos vertingiausios ne tik mums, bet ir mūsų mažiesiems, į ką atkreipti dėmesį ir kurias pasirinkti..? Aiškinamės ir dalinamės su Jumis.

Kruopos yra lengvai virškinamos ir turtingos vitaminais, mikroelementais, maistinėmis medžiagomis, todėl tinka ir seniems, ir mažiems. Vaikams kruopų košes galima duoti nuo 6 mėn. amžiaus. Nors dažniausiai iš kruopų verdame košes, tačiau panaudojimas gali būti labai platus – galima gaminti ir pagrindinį patiekalą ar garnyrą, naudoti sriuboms, salotoms, tereikia tik išradingumo. Reiktų žinoti, kad ne visos kruopos yra vienodai naudingos. Rekomenduojama rinktis kuo mažiau apdorotas, neskaldytas kruopas, kurias sudaro visos grūdo dalys, tačiau dribsniai gaminami naujomis technolo­gijomis tik iš aukščiausios rūšies grū­dų. Dėl specialaus apdorojimo dribs­niuose išsaugomi visi vitaminai ir mi­neralinės medžiagos, kaip ir pačiuose grūduose.

Grikiai. Jie yra vieni iš naudingiausių kruopų. Grikiuose labai gera baltymų sudėtis – yra visos nepakeičiamosios amino rūgštys, todėl jais galima pakeisti mėsą. Grikių kruopos pirmauja pagal B grupės vitamin kiekį. Šie vitaminai pagreitina medžiagų apykaitą ir stiprina nervų sistemą. Taip pat jie turi daug mangano, cinko, vario, folinės rūgšties. Grikių kruopos būna dviejų rūšių: kepintos ir nekepintos. Kepintas grikių kruopas reiktų rinktis šviesesnės spalvos, nes tokiose išlikę daugiau naudingųjų medžiagų. Nekepintos grikių kruopos yra šviesios spalvos ir šiek tiek kitokio skonio.

Soros. Šiose kruopose yra magnio ir kalio — svarbiausių mikroelementų, kurių dažnai trūksta mūsų širdžiai. Soros garsėja vitaminais A ir E, kurių kitose kruopose arba labai mažai, arba visai nėra. Maistui naudojamos nušlifuotos sorų kruopos, jos yra labai lengvai virškinamos. Sorų košė gali būti karti, todėl prieš virimą jas būtina plauti tol, kol vanduo pasidarys skaidrus.

Avižos. Šių kruopų nauda jau žinoma nuo seno. Avižose gausu B grupės vitaminų ir mineralų, taip pat kalio, fosforo, geležies, chromo, mangano, cinko ir jodo. Bet daugiausia jose yra sieros, be kurios neįmanoma įsivaizduoti visaverčio nervų ir kraujo apytakos sistemų darbo. Ne mažiau siera reikalinga ir kalcio apykaitai. Jose gausu skaidulinių medžiagų, todėl teigiamai veikia virškinamąjį traktą.

Ryžiai. Pagrindinis ryžių privalumas 8 svarbios aminorūgštys, kurios reikalingos ląstelėms daugintis. Baltymų ryžiuose labai mažai, tik 7—8 proc. Baltieji ryžiai yra mažai vertingi, kadangi iš jų apdorojimo metu pašalintos sėlenos su naudingomis medžiagomis. O ruduosiuose ryžiuose gausu fosforo, cinko, magnio, mangano, B grupės vitaminų. Maistui rinktis rekomenduojama ilgagrūdžius ryžius.

Perlinės kruopos. Pagrindinis šių kruopų privalumas – didelis fosforo kiekis. Fosforo labiausiai reikia mūsų endokrininei sistemai ir smegenims. taip pat seleno, magnio šaltinis.

Manų kruopos. Vitaminų ir mineralų manų košėje, palyginti su sveikų kviečių koše yra labai mažai. Manai gaunami iš sumaltų aukščiausios rūšies kviečių. Jose nedaug baltymų, bet gausu angliavandenių. Manų kruopose būna fetino, kuris trukdo organizmui pasisavinti kalcį, magnį ir cinką. Pediatrai nerekomenduoja mažiems vaikams duoti grynos manų košės. Dėl didelio kaloringumo ir lengvo virškinimo manų košės gali būti naudingos išsekusiems, sveikstantiems po sunkios ligos, labai mažo svorio vaikams.

Miežinės kruopos. Jų sudėtyje daug angliavandenių, bet nedaug baltymų. Nemažai seleno, vario, magnio, fosforo.

Kvietinės kruopos. Jos dažniausiai pagamintos iš šlifuotų kietųjų kviečių. Jų sudėtyje itin daug krakmolo, taip pat mineralinių medžiagų – magnio, fosforo, kalio.