Ko nedaro psichiškai sveikų vaikų tėvai
Sveika psichika nereiškia, kad vaikas neverks, kai jam liūdna ar kad niekada nesielvartaus dėl patirtų nesėkmių. Psichiškai sveikas žmogus – tai ne jausmų neturintis storaodis. Priešingai. Psichinė sveikata yra tas dalykas, kuris leidžia vaikui atsigauti po nesėkmės ir tęsti jam svarbų darbą, netgi jei apėmė nepasitikėjimo savimi nuotaika. Tvirta psichika – raktas į žmogaus potencialo realizavimą.
Kad išaugintume vaiką su stipria psichika, reikia vengti labai paplitusių tėvų daromų klaidų. Aš išvardinau šias tipiškas klaidas savo knygoje „Trylika dalykų, kurių nedaro psichiškai sveikų vaikų tėvai“. Štai jie:
Aukos sindromo formavimas. Pralaimėjimas sporto rungtynėse ar nesėkmė per kontrolinį nepaverčia vaiko nevykėliu. Atstūmimas, nesėkmės ir neteisybė – dalis gyvenimo. Paguoskite ir palaikykite vaiką, kai jam šito reikia, tačiau neskatinkite jame liguisto polinkio savęs gailėtis. Išmokykite jį, kad netgi pačiose bjauriausiose situacijose galima griebtis kokių nors konstruktyvių veiksmų.
Auklėjimas kalte. Pastovus kaltės jausmo piršimas išmoko vaiką tik to, kad kaltės jausmas nepakeliamas. O vaikai, kurie mano, jog kaltė yra siaubingas dalykas, nepajėgūs pasakyti „ne“ tiems, kurie taikosi jais pasinaudoti ar šantažuoja. Parodykite vaikui, kad netgi nežiūrint į tai, jog patys kartais jaučiatės kaltais, o tai, beje, būdinga visiems geriems tėvams – jūs visgi neleidžiate, kad šis nemalonus jausmas trukdytų jums priimti protingus ir blaivius sprendimus.
Vaikas – Visatos centras. Jeigu jūsų gyvenimas sukasi vien tik aplink vaiką, jie užaugs tvirtai įsitikinę, kad visi aplinkui turi juos aptarnauti. Egocentriški, įžūlūs vaikai vargu ar turės pasisekimą gyvenime. Išmokykite atžalą labiau fokusuotis į tai, ką jie patys gali pasiūlyti pasauliui, o ne į tai, ką nori iš jo paimti.
Kai baimė įtakoja tėvų sprendimus. Taip, jeigu jūs visam gyvenimui patalpinsite vaiką į saugų kokoną, apsisaugosite nuo įvairiausių savo baimių dėl jo saugumo, tačiau tai neišmokys vaiko gyventi realaus gyvenimo ir tvarkytis su savo paties baimėmis. Kiekvienoje neaiškioje situacijoje jis puls slėptis. Parodykite vaikui, kad geriausias būdas įveikti baimę – pažvelgti jai į akis ir užauginsite drąsius vaikus, kurie bus pajėgūs išeiti už savo komforto zonos ribų.
Vaikai valdo tėvus. Leisdami vaikams diktuoti, ką šeima valgys vakarienei ar kur važiuos per atostogas, suteikiame jiems daugiau valdžios, negu jie šiame savo amžiuje ir išsivystymo lygmenyje pajėgūs išlaikyti. Santykiai su vaikais kaip su sau lygiais (juo labiau – su svarbesniais už save) – štai kas griauna psichinį stabilumą. Suteikite vaikui galimybę daryti savarankiškus sprendimus paprastuose klausimuose, mokydami juos įsiklausyti į save (ko aš noriu ir ko nenoriu), tačiau laikykitės aiškios ir griežtos šeimos hierarchijos svarbesnėse sferose.
Tobulumas. Tikėtis iš vaiko sėkmės – visiškai sveikas lūkestis. Tačiau reikalavimai, kad jie būtų idealūs, baigsis labai liūdnai. Išmokykite vaikus, kad patirti nesėkmę – visiškai normalu, ir kad lygiai taip pat normalu nebūti visose sferose pačiu geriausiu. Vaikai, kurie siekia tapti geresne savo pačių versija, o ne pačiais geriausiais visose įmanomose srityse – nepririša savo savivertės prie kitų žmonių nuomonių.
Atsakomybės vengimas. Leisti vaikams nepadėti namuose ir neruošti namų darbų – didelė pagunda. Galų gale visiems mums norisi suteikti vaikams nerūpestingą vaikystę. Tačiau vaikas, atliekantis jo amžių atitinkančias pareigas, nėra perkrautas. Priešingai, jis ugdo savyje įgūdžius, kad vėliau taptų atsakingu suaugusiu.
Gelbėjimas nuo skausmo. Nuoskaudos, liūdesys, nerimas – visa tai gyvenimo dalis. Leisdami vaikams patirti šiuos skausmingus prergyvenimus, grūdiname juos priešintis nemalonumams. Suteikite vaikui pakankamai palaikymo, kad jie galėtų susitvarkyti su skausmu ir šitaip įgytų pasitikėjimo savimi ir išmoktų dorotis su neišvengiamais gyvenimiškais sunkumais.
Tėvai jaučiasi atsakingais už vaikų emocijas. Jeigu pastoviai žvalinate vaiką, kai jis liūdi, jūs prisiimate atsakomybę už jo emocijų reguliavimą. Tačiau vaikai turi patys palaipsniui išsiugdyti įgūdį valdyti jausmus. Parodykite vaikui sveiką darbo su emocijomis pavyzdį, kad jis išmoktų šito pats ir ateityje nesuverstų šitų pareigų kitiems žmonėms.
Neleidžiame vaikams klysti. Ištaisome matematikos namų darbus, patikriname, ar vaikas įsidėjo į kuprinę pietus, pastoviai primename apie pareigas namuose – visa tai neduoda vaikui jokios naudos. Pats geriausias gyvenimo mokytojas – poelgių pasekmės. Leiskite vaikui klysti ir parodykite, kaip reikia mokytis iš klaidų, kad taptum išmintingesnis ir stipresnis.
Disciplina painiojama su bausme. Bausmės tikslas – priversti vaiką kentėti už savo poelgius. O disciplina moko, kaip elgtis geriau sekantį kartą. Auklėti vaiką, kuris bijo bausmės – ne tas pats, kas auklėti vaiką, kuris pats nori gerai elgtis. Kad išmokytume vaiką savidisciplinos, reikia naudoti natūralių elgesio pasekmių metodą.
Ieškoti lengvų kelių, kad išvengtume diskomforto. Jeigu nusileisite kaprizams ar išplausite vietoje vaiko indus, tai supaprastins jūsų gyvenimą šiuo konkrečiu momentu, tačiau suformuos vaikui ne pačius sveikiausius įpročius. Tegu mažasis mato, kad jūs patys darote, ką reikia, tiesiog dabar, atidėję trokštamą malonumą vėlesniam laikui. Jūsų pavyzdys išmokys vaiką jaustis pakankamai stipriu ir atkakliu, kad užbaigtų visus darbus iki galo.
Neperduodamos vertybės. Daug tėvų neskiepija vaikams savo vertybių. Jie taip giliai paniro į kasdieninį gyvenimo chaosą, kad pamiršta apie tolimesnę auklėjimo perspektyvą. Įsitikinkite, kad jūsų šios dienos prioritetai atspindi būtent tai, ką labiausiai vertinate pasaulyje ir šitaip suteiksite vaikams resursą gyventi pilnavertį ir sąmoningą gyvenimą.
Šaltinis: