„Prašau, paduok mėlyną pieštuką”, — paprašote mažylio ir nesulaukiate nei pagalbos, nei atsakymo? Kyla klausimas, kodėl trimetis, keturmetis ar penkiametis vaikas nenori padėti mamai ar tėčiui? Nusiraminkite! Tai dar nereiškia, kad Jūsų vaikas kitoks nei kiti!

Vienas, iš pirmo žvilgsnio atrodantis paprastas dalykas — spalvų pažinimas. Psichologė Violeta Rimkevičienė pasakoja, kad „spalvas vaikai pradeda pažinti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Paprastai iki dviejų mėnesių kūdikiai skiria baltą ir juodą spalvas, kurios žavi savo kontrastiškumu. Jau po dviejų mėnesių, nesvetimos tampa mėlyna, violetinė, pilka ir kitos ryškesnės, šiltos spalvos. Keturių mėnesių kūdikiai jau skiria daugumą spalvų, o sulaukę šešių — jas supranta kaip suaugę”.

Klausiate savęs, kodėl tuomet vaikas nepaduoda prašyto daikto? Kodėl jis nesako žalias medis ar raudona uoga? Kodėl jam visos spalvos yra geltonos kaip saulė, žalios kaip žolė, mėlynos kaip dangus?

Spalvų pavadinimams reikia laiko

„Dviejų — penkerių metų amžiaus vaikai spalvas painioja pakankamai dažnai, tačiau būna keista, kai šešiametis susimąsto prieš atsakydamas, kokia saulės spalva”, — pasakoja Vilniaus nevalstybinio SOS darželio auklėtoja Lina Daugytė.

Jausti spalvas reiškia gebėti akimis skirti ne tik pagrindines geltoną, mėlyną, raudoną, bet ir per du šimtus jų atspalvių. Tačiau matyti spalvingą pasaulį dar nereiškia jį pažinti. Spalvų pavadinimams reikia laiko. Juos vaikai išmoksta nuo dviejų iki penkerių metų. Todėl labai svarbu šiuo laikotarpiu intensyviai su jais žaisti žaidimus, kuriuose yra daug spalvų, nuolat kartoti ir priminti, kur kokia spalva. Spalvotos kaladėlės, žaislai, spalvoti daiktai kambaryje ar paprasčiausi puodeliai, iš kurių kas dieną Jūsų sūnus ar duktė geria sultis — visa tai padeda pažinti ir prisiminti spalvas. Tereikia laiko, kantrybės ir pastangų.

Puslapiai: 1 2