Ir toliau kalbiname lietuvaites, kurios vaikus augina svetur. Domimės kultūriniais, socialiniais skirtumais, prašome patvirtinti ar paneigti šalį supančius stereotipus. Juk kartais taip smalsu sužinoti, kaip vaikučius augina ir kokias vertybes jiems skiepyja užsienio šalyse… Šį kartą mūsų pašnekovė mama Odeta, kuri kartu su vyru savo dukrytę augina Norvegijoje.

Kokios priežastys pastūmėjo mintį apie gyvenimą svetur? Kodėl ryžotės išsikraustyti?

Priežastis labai žemiška ir paprasta – norėjosi savo būsto be banko paskolos.

Kaip apibūdintumei Norvegijos socialinę sistemą? Kiek laiko suteikiama motinystės, gimdymo atostogoms, kaip apmokama? Gal yra kokių lengvatų, nuolaidų?

Esu labai patenkinta jų socialine sistema. Mama ir tėtis – abu yra lygiaverčiai vaiko atžvilgiu, dėl to mama ir tėtis turi po lygiai 12 savaičių išeiti vaiko priežiūros atostogų, o likusios 32 savaitės yra dalijamos. Tėvai nusprendžia, kuris ims tą laikotarpį arba jį pasidalina vėlgi pusiau. Gimdymo atostogų moteris išeina likus 3 savaites iki gimdymo. Bet jei besilaukianti jaučiasi blogai ir darbdavys negali suteikti lengvinančių darbo sąlygų, tuomet, gavus darbdavio sutikimą, gimdymo atostogų moteris gali išeiti jau nuo 24 savaitės. Nėščiosios atostogos apmokamos 100 proc., o vaiko priežiūros atostogos – 80 proc. Bet jei vaiko priežiūros atostogas imi ne visas, t.y. 10 savaičių mažiau, tokiu atveju, jos taip pat apmokamos 100 proc..

Norvegijoje naujagimiams yra įteikiama naujagimio dėžutė. Gal gali plačiau papasakoti apie jos turinį? 

Naujagimio dovanų dėžutės yra gaunamos iš įvairių gamintojų ar prekybos centrų, vaistinių. Bet jose yra tik kūdikiui reikalingi daiktai, kaip pvz.: buteliukai, kremukai, čiulptukai, sauskelnių, šiukšliadėžė ir pan.

Ar pradėjai lauktis jau Norvegijoje? Kokia ten nėščiųjų priežiūra? Gal gali palyginti su lietuviška sistema?

Taip, lauktis pradėjau Norvegijoje. Čia sistema tokia: tol kol nėštumas nepasiekė 12 savaitės, niekas tavęs netikrins, nes, manoma, kad per 12 savaičių visko gali nutikti vaisiui ir gydytojai nesikiša, nes tai natūralus procesas. Ultragarso tyrimai, jei viskas gerai, atliekami tik du kartus. Visa besilaukiančios priežiūra rūpinasi pribūvėja. Ji nėštukę psichologiškai ruošia motinystei, moko žindyti, supažindina su gimdymo, nuskausminamaisiais būdais ir panašiai. O Lietuvoje, kiek girdėjau, yra įvairūs kursai, iš kurių tik pelnosi, o gydytojas tik sveikatą tikrina ir viskas.

Ar gimdei Norvegijoje? Gal gali papasakoti apie patį gimdymą, priežiūrą per jį ir po jo? Esu girdėjusi, kad Norvegijoje labai skatinama natūraliai pagimdyti. Cezaris jau paskutinė stadija, ar tiesa?

Gimdžiau Norvegijoje. Gydytojai yra tik už natūralų gimdymą. Jei esi ant ribos ir gali pati gimdyti, tai jie iki paskutinės minutės tikrins, kad įsitikintų, kad galima ir be cezario sekcijos apseiti. Priežiūra yra labai gera, bet jei gimdai sezonu, t.y. vasaros metu, galbūt ir mažiau dėmesio gauni… Bet šiaip visada viena seselė būna šalia tavęs, visada stengiasi tau padėt. Yra „jacuzzi”, akupunktūra, skausmą mažinančios dujos, ir, žinoma, epidūras, kurį duoda tik nubėgus vandenims.

Kokiomis kalbomis kalba tavo mažylė? Ar augini dvikalbę, o gal daugiakalbę mergaitę? Papasakok, kaip jai sekasi nesusipainioti tarp skirtingų kalbų.

Pagrindinė mažylės kalba yra norvegų. Žinoma, moka ir lietuvių kalbą, bet lengviau šnekėti norvegiškai. Supranta abejomis kalbomis ir žino, kas yra lietuvių kalba. Tiesiog pirminis žodis būna norvegiškas ir reikia jai priminti, kad kalbėtų lietuviškai.

Ar leidi savo angelėlį į darželį? Nuo kokio amžiaus? Valstybinį ar privatų? Ar esi patenkinta? Gal gali papasakoti apie dienotvarkę ir bendrą tvarką, maistą ir kitus niuansus darželiuose?

Norvegijoje yra įprasta, kad vaikas pradeda eiti į darželį nuo vienerių metukų. Maniškė eina į privatų darželį, nes valstybiniame nebuvo vietos, be to,  mes norėjome ją leisti ne nuo mokslo metų pradžios, o nuo tada, kai jai suėjo metukai. Skirtumas tarp valstybinio ir privataus nėra labai didelis. Piniginiu atžvilgiu skiriasi labai ne daug. Darželis, į kurį mes leidžiame, dirba nuo 6:30 iki 17:00 val. Pusryčiai vaikams patiekiami, kada vaikas ateina į darželį, bet būtinai turi atvesti iki 8:15 val., kad vaikas gautų pusryčius. Du kartus per savaitę vaikai valgo avižinių dribsnių košę, o likusias savaitės dienas – sumuštinius. Kiekvienas vaikas gali rinktis ką nori dėti ant sumuštinio. Užsiėmimai prasideda nuo 9:30 val., nes visi vaikai turi būti atvesti iki 9:00 val. Apie 11:00 val. būna pietūs, du kartus per savaitę šiltas maistas, o kitas dienas – sumuštiniai. Ir tada po pietų dažniausiai eina miegoti. Auklėtojos atsižvelgia, jei tėvai yra pasakę, kad vaikas turi būti migdomas, nes kiekvieną vaiką migdo atskirai jo vežimėlyje lauko pavėsinėje. Jei tėvai nusprendžia, kad vaikas nemiegos pietų miego, tai jo ir nemigdo. Po pietų miego 14:00 val. vaikams duodami vaisiai ir sumuštiniai.  Esant geram orui, du kartus per savaitę mažyliai eina pasivaikščioti iki kokios žaidimų aikštelės, bet jie eina už darželio ribų.

Labai daug kalbama apie vaikų atėmimą iš užsieniečių tėvų. Ar iš tiesų jautiesi nesaugiai būdama emigrantė su vaiku? O gal visa tai tik išpūstas burbulas?

Tai yra tik išpūstas burbulas. Žinoma, čia prie vaikų niekas nevartoja alkoholio, vaikai nežaidžia lauke iki 22 val., o Naujieji metai nėra vaikų palikimas seneliams, tai šeimos šventė, per kurią susirenka visi draugai su vaikais, ir švenčia, bet po fejerverkų mažyliai eina miegot.

Ar norėtum, kad tavo atžala užaugtų ir liktų gyventi Norvegijoje? Ar vis dėlto, norėtum, kad grįžtų gyventi į Lietuvą? Kodėl?

Realiai, tikrai nematau nieko blogo, kad vaikas užaugtų ir liktų gyventi Norvegijoje. Esu patenkinta. Tiek jų socialine, tiek švietimo sistema.

Nors tau dar ne aktualu, bet gal esi girdėjusi ką nors apie Norvegijos mokyklų ir universitetų sistemą? Mokymo programas? Stipendijas? Ar mokslas mokamas? Kam skiriama daug dėmesio? Kokios specialybės patraukliausios?

Norvegijoje yra įprasta, kad 16 metų sulaukęs vaikas dirbtų, nes tėvų tikslas yra supažindinti vaiką su darbo rinka, kad galėtų lengviau pasirinkti, ką mokytis ateityje. Čia, taip pat yra įprasta, kad vaikas baigia profesinę mokyklą, nes įgavęs specialybę, jis pradeda dirbti nuo žemiausios grandies ir per laiką kopia karjeros laiptais ir tampa vadovais.

Kaip mėgstate leisti laisvalaikį Norvegijoje?

Laisvalaikis mūsų yra aktyvus, keliaujame po šalį, kopiame į kalnus, nes Norvegija yra pasakiško grožio šalis.

Galbūt pastebėjai kokių nors norvegiškų ir lietuviškų auklėjimo skirtumų? Kokias tradicijas, auklėjimo būdus mielai pritaikytumei ir savo šeimoje, o ko – niekuomet?

Aš nesu ta mama, kuri auklėja lietuviškai ar norvegiškai, auklėju taip, kaip man atrodo geriausia. Aš leidžiu labai daug, bet dienotvarkę mes turime visada. Tik labai retais atvejais, būna kažkokie koregavimai.

Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojoms – būsimoms ir esamoms mamoms?

Leisti vaikams būti lauke ir džiaugtis vaikyste!

Jei ir Jūs gyvenate svetur bei norite pasidalinti šeimos auginimo ypatumais ir skirtumais, rašykite mums info@vaikui.lt, mielai parašysime Jūsų istoriją!

Autorė Dovilė Palubinskienė