Mano mielasis,

Ne visada bus taip, kaip yra dabar. Mūsų gyvenimai ne visą laiką atrodys lyg mes nuolat skubėtume, visada vėluotume, lyg visada vytumėmės. Gyvenimas ne visada bus toks auginame-tris-mažus-vaikus chaosas.

Ne visada namuose bus kalnai skalbinių, paliktų savaitgaliams, nes savaitės dienomis nėra apie tai net kada pagalvoti.

Ne visada kelsimės tris kartus naktį pirmiausia dėl kūdikio verksmo, po to dėl dvimečio košmaro ar keturmečio mažos nelaimės.

Ne visada bus taip, kad pamesime mintį, nes tik pradėjus mudviejų pokalbį per pirmąsias minutes turėsime atsakyti į klausimus, kuo sraigtasparnis skiriasi nuo lėktuvo, ar gali paduoti vandens, arba bandysime perrėkti trijulės koncertą…. Ir apie ką aš ten tau norėjau papasakoti?

Ne visada vakarienės metas mums siesis su bandymu įkišti dar po tris kąsnelius vaikams į burną. Ne visada didžiausias vakaro iššūkis bus vakarinis prausimasis ir ruošimasis į lovą.

Ne visada vakarais būsime tokie nusikalę, kad vietoj planuoto vakaro su filmu dviese, griūsime į lovą kartu su vaikais ar užmigsime anksčiau už juos…

…..

Vieną dieną mes turėsime užaugusius vaikus. Kuriems mūsų reikės gerokai mažiau. Kurie su mumis praleis mažiau laiko dėl draugų, sporto, ar kitų veiklų, kurios neturės nieko bendro su jų tėvais.

Ir taip, ateis ta diena, kai mes turėsime daugiau laiko pagalvoti apie skalbinius, kol nesusidarė kalnai. Turėsime daugiau laiko mudviejų pokalbiams be pertraukinėjimų, turėsime daugiau laiko sau ir vienas kitam. Ir aš laukiu šito laiko su tavimi. Bet dabar turime visa tai.

Ir aš neabejoju, kad vieną dieną mes be galo ilgėsimės viso šio auginame-tris-mažus-vaikus chaoso. Ilgėsimės tų koncertų, per kuriuos neįmanoma pasikalbėti. Ilgėsimės savaitgalinių jų žadinimų ryte, kai dar taip norisi pamiegoti… Ilgėsimės bendrų žaidimų ir netgi vakarinių ruošimosi miegui momentų. Ilgėsimės to džiaugsmo, kai supranti, kad jau galime išeiti kažkur dviese ar išmiegoti visą naktį be pertraukos, nes kol tą turi, taip neįvertini.

Tad kol dar gyvename tuo, stenkimės ir toliau. Mėgaukimės vaikais ir laiku su jais iš visos širdies, džiaukimės, kad tokie reikalingi ir tokie nepakeičiami jiems esame. O kol džiaugiamės tuo laiku, stenkimės ir toliau rasti nors dalelę laiko mums.

Vieną dieną vaikams nebebūsime tokie reikalingi. Jie išeis rašyti savo istorijos. O aš būsiu čia. Pasiruošus rašyti naują gyvenimo istorijos skiltį su tavimi.

Tavo žmona

Idėja ir originalus straipsnis:  https://www.mother.ly

www.mes-tevai.lt