SAVAIMINIS PERSILEIDIMAS

Nėštumo pradžioje kūdikių netenkama labai dažnai. Iki pirmojo trimestro pabaigos – 12 nėštumo savaitės, persileidimu baigiasi kas penktas nėštumas. O už kiekvieno jų – atskira istorija, asmeninė drama, tad ši patirtis – viena nemaloniausių. Kodėl moteris persileidžia? Kas vyksta persileidimo metu? Kam gresia padidinta persileidimo rizika? 

Pagrindinės persileidimo priežastys

Didžioji dauguma ankstyvų savaiminių persileidimų įvyksta todėl, kad apsivaisina nevisavertė kiaušialąstė ar ją apvaisina genetiškai nevisavertis spermatozoidas. Tokie gemalai besivystydami žūsta ir įvyksta savaiminis persileidimas. Tai dažniausia savaiminių persileidimų priežastis. Tačiau persileidimą gali sukelti ir infekcija, negydomas cukrinis diabetas, skydliaukės sutrikimai, motinos organizmo antikūnai ir kt. Taip pat vaisiaus be gemalo vystymuisi neabejotinai labai kenkia rūkymas bei kiti kenksmingi organizmui įpročiai.

12-24 nėštumo savaitę persileidimas pasitaiko rečiau. Jį gali sukelti infekcija ir gimdos, ypač jos kaklelio nepakankamumas, bei placentos defektai.

Jei nėštumas nutrūksta po 24 savaitės, tai jau vadinama ne persileidimu, o negyvagimio gimimu.

Pagrindiniai savaiminio persileidimo požymiai

Moteris jaučia diegiančius pilvo skausmus lydimus kraujavimu iš makšties. Kraujavimas nebūtinai gali būti gausus, gali bėgti tik kraujingos išskyros. Skausmas gali būti nuolatinis arba su pertrūkiais. Kai tik gimdos turinys pasišalina, kraujavimas ir skausmai praeina. Būna dažnų atvejų, kai persileidimas įvyksta be jokių žymių simptomų arba požymiai būna labai nežymūs, tad moteris dažniausiai net nesužino, jog buvo pastojusi. Dažnai moterys persileidimą gali maišyti su paprastomis mėnesinėmis.

Puslapiai: 1 2

RAŠYTI KOMENTARĄ