Nėštumas ir gimdymas – ypatingos svarbos įvykis moteriai ir jos šeimai. Nėštumo ir gimdymo patirtis ilgam išlieka moters atmintyje. Nėštumo patyrimas, užsimezgantis motinos ir vaisiaus ryšys yra svarbus moters psichologinei būsenai laukimo periodu ir pogimdyviniame laikotarpyje, apie tai pasakoja Altamedica Psichikos sveikatos centro psichologė Dovilė Navikienė. 

Nėštumo metu patiriamas nerimas. Kaip su juo kovoti?

Nėštumo metu keičiasi moters savimonė, prisiimamas naujas socialinis vaidmuo. Kyla vidinis konfliktas ir nerimas, stipriai veikiantis moters emocinę būseną. Neretai nerimas patiriamas dėl intensyvaus galvojimo apie artėjantį gimdymą, rūpinimąsi, ar jis vyks sklandžiai. Harmoningą nėštumo eigą lemia nėščiosios emocinis brandumas, pakankama fizinė ir psichinė sveikata. Neišspręsti psichologiniai konfliktai ir baimė nėštumo metu turi neigiamos įtakos gimsiančio kūdikio sveikatai bei gimdymo eigai. Nesėkminga moters psichologinė adaptacija nėštumo metu susijusi su didesniu nerimo ir pogimdyminės depresijos dažniu.

Moters savijautai bei motinos jausmo formavimuisi svarbūs su gimdymu bei laikotarpiu po gimdymo susiję veiksniai, kaip gimdymo patirties suvokimas. Daugeliui nėščiųjų sąvoka „gimdymas“ siejasi su skausmo samprata. Gimdymo skausmo suvokimą lemia sudėtingas psichosocialinių veiksnių derinys. Reakcijoms į gimdymo skausmą reikšmės gali turėti gimdymo sąlygos, teikiančiųjų gimdymo priežiūrą parama bei gimdyvės psichologinė būsena, pasirengimas gimdymui. Gimdymo skausmas veikia moters psichiką, trikdo gimdymo eigą, veikia moters bei naujagimio būklę. Pagrindinis psichologinis, stresą reguliuojantis šaltinis – gera psichosocialinė adaptacija nėštumo metu: darnūs tarpusavio santykiai su vyru, stipresnis ryšys su savo mama, motinos vaidmens įsisąmoninimas, kūdikio laukimas, domėjimasis vaiko priežiūros aspektais tampa vidinę įtampą mažinančiais veiksniais. Žemas savęs vertinimas, subjektyvi stipri reakcija į stresą ir sudėtingas situacijas formuoja negatyvią psichologinę būseną, sunkinančią nėščiosios emocinę būseną.

Psichologai konsultuodami nėščiąsias kreipia dėmesį į moters psichologinę savijautą, emocinę būklę, savivertę, pasitikėjimą savimi, darnos ir prasmingumo jausmus. Pasirinkdamos psichologo konsultacijas nėščiosios gaus rūpimus atsakymus, gerinančius psichologinį pasiruošimą gimdymui ir motinystei. Konsultuojant nėščiąsias, psichologas visą dėmesį skiria vidinės darnos, savęs vertinimo, nerimo mažinimo, streso valdymo, suvoktos socialinės paramos situacijoms analizuoti ir gerinti, sako Dovilė Navikienė. 

Fizinis aktyvumas nėštumo metu – fizinei ir emocinei sveikatai

Nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu moters organizme įvyksta ne tik psichologiniai, bet ir įvairūs griaučių-raumenų sistemos pokyčiai, kurie gali sukelti fizinius skausmus. 

Nėštumo metu padidėja kūno svoris, dėl pasikeitusio kūno masės centro padidėja juosmeninė lordozė. Padidėja kraujo tūris, širdies susitraukimų dažnis, sumažėja sisteminis kraujagyslių atsparumas. Šiuo laikotarpiu keičiasi ir moters kvėpavimas. Minutinė plaučių ventiliacija padidėja iki 50%, dėl padidėjusio įkvepiamo ir iškvepiamo oro tūrio. Nėščiosios kūno temperatūra labai priklauso nuo aplinkos sąlygų ir hidratacijos. Taip pat nėščiosios organizme kinta ir hormonų balansas: didėja choriono gonadotropinio hormono (hCG) kiekis, didėja estrogenų kiekis, AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. kiekis; didėja progesterono kiekis – tai lemia sumažėjusį lygiųjų raumenų tonus, pasakoja Altamedica Reabilitacijos klinikos kineziterapeutė Ugnė Gečiūnaitė. 

Kineziterapeutė Ugnė rekomenduoja šiuo, itin svarbiu moters gyvenimo etapu, įtraukti individualius kineziterapijos užsiėmimus, kurie pagerins moters fizinę būklę, griaučių-raumenų sistemos funkcijas, padės kontoliuoti kūno svorį, prisidės prie mažesnės priešlaikinio gimdymo rizikos, trumpesnės gimdymo trukmės, padės greičiau atsigauti pogimdyviniu laikotarpiu bei neščiųjų kineziterapija yra prevencinė priemonė prieš įvairias ligas tokias kaip: nėščiųjų diabetas, hipertenzija, preeklampsija, depresija. Individualiai sudaryta kineziterapijos programa moteriai padeda kontroliuoti pakitusią laikyseną, mažina skausmą nugaros srityje bei visuose sąnariuose, prevencija prieš galūnių tinimą, mažina kojų venų išsiplėtimo tikimybę, reguliuoja skysčių cirkuliaciją, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą bei teigiamai veikia kvėpavimo sistemą. Tikslingai taikoma kineziterapija padidina endorfinų išsiskyrimo kiekį organizme. Endorfinai – natūralūs hormonai, kurie dažnai yra vadinami „laimės hormonu“, natūralūs nuotaikų kėlėjai, padeda susidoroti su skausmu, stresinėmis situacijomis. Todėl kineziterapijos metu parinkti tiksliniai pratimai padeda normalizuoti miego sutrikimus, o miegas yra svarbus gyvenimo kokybei bei psichinei sveikatai.

Kodėl svarbu gimus kūdikiui ir toliau lankytis pas sveikatos specialistus?

Gimdymu baigiasi vienas didelis ir svarbus etapas – naujagimis iš mamos įsčių atkeliauja į šį pasaulį. Tačiau viena pabaiga lemia naują pradžią.

Altamedica Lašo šeimos klinikos vaikų ligų gydytoja Giedrė Aukštakalnienė pasakoja, kad pirmomis paromis po sklandaus gimdymo, gimus sveikam ir labai lauktam naujagimiui, paprastai naujuosius tėvelius užlieja euforija, pasigėrėjimas savo vaiku, begalinė laimė, kartu su nerimu ir nežinomybe. Gimdymo namų personalas padeda išmokti svarbiausių naujagimių priežiūros elementų, atsako į kylančius klausimus, įvertina sveikatą, prižiūri. Tačiau dvi – trys dienos, ir metas važiuoti namo. O namuose prasideda realus gyvenimas, rutina. Naujagimis ir kūdikis, ypatingai keliais pirmaisiais savo gyvenimo metais, auga ir vystosi itin sparčiai. Todėl natūralu, kad ypač pirmakarčiams tėvams, kyla daugybė klausimų, daugybė abejonių ir net nerimo, dėl vaikų sveikatos ir sklandaus vystymosi.

Jau pirmąjį gyvenimo mėnesį naujagimis susiduria su įvairiomis pereinamosiomis būklėmis – jam būdinga gelta, įvairūs bėrimai, traiškanojančios akys,  besikeičianti valgymo rutina, besikeičiantis išmatų kiekis, spalva, tekstūra ir kt. – tai kelia tėvams nerimą, tačiau dažnai visa tai yra visiškai normalu. Ką jau kalbėti apie žindymo keliamus iššūkius. Jau vėliau, per pirmuosius gyvenimo mėnesius ir metus, svarbu stebėti kūdikių raidą, sudaryti jiems sąlygas normaliai vystytis – fizinė naujagimio raida itin glaudžiai susijusi su psichine jų raida, todėl labai svarbu laiku pastebėti nukrypimus nuo normos, juos koreguoti ir nesutrikdyti įprastos kūdikio raidos. Šiam tikslui pasiekti, gydytoja skatina tėvelius nepraleisti kasmėnesinių vizitų pas savo pediatrą, ypatngai pirmąjį gyvenimo pusmetį. Išskirtinai svarbus raidos vertinimas 3, 6, 9, 12, 18 mėn. amžiuje ir vėliau kas metus, iki vaikui sueis 4-eri. Arba taip, kaip rekomenduos jūsų gydytojas.

„Norėtųsi padrasinti tėvus žymėtis eigoje iškylančius klausimus, pastebėjimus apie savo vaiko sveikatą ir vizito metu drąsiai vską aptarti su savo gydytoju. Mes tam ir esame, kad atidžiai apžiūrėtumėme ir prižiūrėtume jūsų vaikus, patartume, o esant poreikiui suteiktumėme pagalbą ar siųstume specialistams, detaliam ištyrimui. Dėl to, manau,  labai svarbu parinkti savo vaikui gydytoją, kuriuo galėtumėte pasitikėti, laisvai bendrauti, gauti atsakymus į jus neraminančius klausimus.“ – sako vaikų ligų gydytoja Giedrė Aukštakalnienė.

Altamedica klinikų tinkas – visos šeimos klinika, kurioje galite rasti įvairaus spektro specialistus: psichologus, vaikų-paauglių psichiatrus, kineziterapeutus, vaikų kineziterapeutus, vaikų ligų gydytojus, šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus. 

Iki susitikimo gydytojo kabinete!  

Altamedica klinikų tinklas įsikūręs Kauno mieste ir siūlo visapusišką sveikatos priežiūrą.

Daugiau informacijos apie siūlomas paslaugas www.altamedica.lt