Dar buvome užsukę į miestelį Masada, kuriame galima su pakelėju keltis į kalnus. Tačiau tiesiai šviesiai tariant pagalvojome, kad dar ne tokiuose kalnuose esame buvę ir pagailėję pinigų (apie 70lt vienam) nusprendėme nesikelti.

 Tuomet aplankėme Ein Gedi nacionalinį parką, kuriame po valandos ėjimo uolomis, kopimo į kalnus ir bridimo upe pamatėme krioklį. Eidami vis juokėmės su Tomu, kad dar tokiu nesaugiu keliu neesame ėję. Visur, kur buvome kalnuose, buvo apsauginės tvorelės, turėklai ar bent jau laipteliai. O čia… koja truputį pakryps… ir nugarmėsi 😉 krioklys nebuvo įspūdingas, bet kalnai ir atsiveriantys vaizdai gniaužė kvapą 🙂 siunčiame keletą akimirkų ir jums 🙂

Grįžę namo pirmą kartą išėjome kartu ko nors užkąst vietinio 🙂 aš valgiau shawarma (kaip lietuviškas kebabas su mėsa) o Tomas falafija (kaip lietuviškas kebabas tik be mėsos, o su tokiais keptais kuskuso kukuliais).

Tiesa statistika. Matytų kareivių – 2. Kratų – jei prašymą atidaryti bagažinę galima laikyti krata, tai 1 🙂

Dovilė