2016-10-05

Turbūt visos mamos sutiktų, kad mažo vaiko gyvenimėlį galima suskirstyti į tam tikrus etapus. Ne, aš kalbu ne apie kūdikio ar vaiko raidą, bet apie tam tikras manijas, apsėdimus, mylimo žaislo, su kuriuo neįmanoma išsiskirti net miegant laikotarpius, mėgstu/negaliu pakęsti fazes ir pan. Tai tinka viskam: tiek maistui, tiek žaislams, tiek elgesiui. Būtų labai įdomu palyginti su kitomis mamomis, ar visiems vaikams manijos yra panašios 🙂

Na, o kalbant apie Motiejų, šie apsėdimai pasireiškė ganėtinai neseniai, maždaug apie pirmuosius gyvenimo metus. Manau, kad apsėdimai yra susiję su jutimais. Štai pavyzdžiui išvykus poilsiauti svetur Motiejui didelį įspūdį paliko nuo stalų maisto likučius ėdančios žuvėdros, todėl vienas pirmųjų jo žodžių buvo paukštis. Kur benueisi, ką bedarysi, vos tik išgirsdavo ar pamatydavo paukštį, tiesdavo savo rankytę į jį ir garsiai šaukdavo „paukštis!”. Ir tu tik pabandyk nekreipti į tai dėmesio, vaikas iš nuostabos išpūstom akim ir smarkiai mojuodamas rankytėmis tol rėks pamatęs paukštį, kol prieisi, kartu susižavėjusi ir nustebusi ištyrinėsi tą paukštelį ir patvirtinsi Motiejui, kad jo diagnozė teisinga: „taip, sūneli, tai paukštis”. Bet šis apsėdimas yra tikrai žavus ir nei kiek nevarginantis 🙂 Netgi smagu, kad vaikas toks pastabus ir gamtos kūriniai kelia tokį žavesį 🙂

Dar vienas apsėdimas – laipiojimas. Iš pradžių, kol dar net nemokėjo vaikščioti, o ką tik buvo išmokęs ropoti Motiejus lipdavo laiptais. Taip taip… Laiptai būdavo Nr. 1. Jei tik nueidavome pas ką nors į svečius, kur būdavo laiptai, žinok, kad vienas iš tėvelių visą vakarą tikrai praleis būtent ten – lipdamas aukštyn ir žemyn. Toks mažas vaikas, o tiek daug energijos! Patikėkite, jis tikrai niekada nepavargdavo 🙂 Jam paaugus, ši manija niekur nedingo, gal tik šiek tiek transformavosi. Laiptai jau nebedaro tokio didelio įspūdžio, bet… liko tiek daug neišbandytų kitų dalykų, ant kurių nors ir tėvai neleidžia, bet tikrai galima pabandyti užlipti – kėdės, stalai, lovos, įvairūs baldai… Net darželio auklėtojos jau skundėsi, kad Motiejus lipa visur 🙂 Taigi ši manija yra ganėtinai pavojinga, reikalauja tėvelių budrumo ir greitos reakcijos. Tiesa, manau, pomėgį čiuožykloms irgi galima priskirti prie šio punkto. Pirmieji kartai nuo čiuožyklos buvo šiek tiek nedrąsūs, tačiau pakartojus kelis kartus iš Motiejaus lūpų pasigirdo lemtingas „vyyyyy”. Tas „vyyy” tęsiasi ir iki šiol. Net būdamas namuose, kur čiuožyklos nėra, jis ieško nuo ko galėtų nučiuožti. Mano vyrutis ganėtinai kūrybingas, todėl čiuožykla jam tampa paprasčiausiai tinkamu kampu nuleisto mamos kojos ar lovos kraštas.

Kalbant apie maistą galėčiau kaip ir visos mamos pasakyti, kad yra dalykų, kuriuos Motiejus mėgsta, kurių nevalgo visiškai ir produktų, kuriems staiga kaip aš sakau „atsiranda antras skrandis”. Kad ir kiek vaikas būtų privalgęs jis niekada neatsisakys bananų. Net pamatęs piešinuką, kur beždžionė valgo bananą, žiūrėk, jau lekia prie šaldytuvo ir šaukia „badžiaaaa” (kas suprask, mama, reiškia bananą). Na, o banano manijai šiek tiek nurimus, Motiejaus žodyne netikėtai atsirado dar vienas žodis – „batonas”. Jis tinka visur, prie visko ir ne tik valgyti. Juk taip smagu batoną suplėšyti mažais gabalėliais ir pabandyti juo pašerti akvariumo žuvytes. Galima tiesiog aplieti savo puodelio turiniu ir stebėti kaip keičiasi batono tekstūra. Batono riekelę taip smagiai galima suploti, trinti tarp rankyčių… na tiesiog neatrastų galimybių įvairovė 🙂

Na ir paskutinis, bet tikrai ne prasčiausiais, o netgi visų manijų karalius yra KNYGUTĖS. Viena vertus, mes su vyru tikrai džiaugiamės, kad Motiejui taip labai patinka knygutės. Visokios: su garsais, su spalvotais ir nespalvotais piešinukais, plonais ir storais viršeliais… Vienu žodžiu visokios ir apie viską. Knygutės yra „ant tiek” rimta manija, kad visi kiti žaislai yra nustumiami į šalį. Jis gali visą dieną vėl ir vėl vartyti tas pačias knygutes. Daug daug daug kartų. Nuo pradžios iki pabaigos ir atvirkščiai. Šiaip būtų visai nieko, bet… Tas knygutes būtinai kartu turi vartyti ir bent vienas iš tėvelių 🙂 na sakysite, gal irgi nėra taip jau blogai, bet pagalvokite apie vaiko kantrybės ribas. Štai ką reiškia vartyti kartu knygutes: paskaityti tau nebus leista (juk skaitymas trunka taip ilgai, o Motiejų labiau domina piešinukai), vartant lapus tylėti nevalia – reikia glaustai papasakoti apie piešinukus, vienos knygutės negalima vartyti ilgiau nei 1-2 min (juk dar tiek daug knygučių liko neperversta!), knygutes renkasi Motiejus, o ne tėvai. Taigi štai taip atrodo dabar mūsų dienelės – sklaidant lapus 🙂 Turbūt nenustebsiu pasakydama, kaip labai tėveliai džiaugėsi neseniai tinkluose praūžusia -40% nuolaidų akcija knygoms 🙂 Atsinaujinome asortimentą, kad ir tėveliams būtų šiek tiek įdomiau 🙂

Skaitanti mama,

Dovilė