Motinystė arba kai GAUNI DAUGIAU NEI ATIDUODI

Vakar vyras išleido mane apsipirkti atostogoms. Seniai labai laukio šio, prabangia pramoga tapusio laiko. Per radiją nieko gero negrojo, tad susiradau mašinoje seną kompaktą ir pasileidau muziką visu garsu.

Tai – senas vyro CD iš tų laikų, kai mes dar buvom kavalierius su pana. Prisiminiau kaip tada pirmą kartą kartu skridome atostogų į Turkiją. Kaip šėlom klubuose iki paryčių ir nuliūdau supratusi, kad taip jau niekada nebus. Jau niekad nebebūsime tokie jauni ir nerūpestingi. Tą akimirką, skriedama automobiliu su pilnu garsu skambančia repo muzika, man pasidarė liūdna. Nes supratau, kad aš jau niekada nebepriklausysiu tik sau.

Nes mano Snoop dog’o „Wigle wigle” jau pakeitė Kakės Makės „Čiu čiu čiu ki ki ki”. O mano bemieges naktis šėlionių pakeitė bemiegės naktys čiučiavimo. Ir mano miniakus keičia sijonai iki kelių.

Bet geriau pamąsčius, aš to viso „prarasto” nelabai ir pasiilgau. Buvo smagu, kad tai buvo. Bet po kelių valandų grįžusi namo ir išgirdusi nekantrių delniukų ir pėdučių tapsėjimą į grindis, lekiant pasitikti manęs, aš supratau, kad gavau daugiau, nei teko atsisakyti. Aš gavau besąlygiškos meilės jausmą, kurio nebuvau patyrusi.

Atsisakiau linksmybių per naktis, o gavau laimę, trunkančią ištisą parą. Nuo akimirkos, kai jis prabunda ir nusišypso ryte iki akimirkos, kai su vyru, pasišviesdami telefonu, žiūrim į jį saldžiai parpiantį naktį. Jis yra laimė, meilė ir didžiausia motyvacija viskam.

Todėl kiekvienai moteriai, ištariančiai „Aš nenoriu atsisakyti savo planų, ambicijų, karjeros” ar dar kažko, vardan vaiko, labai noriu palinkėt tapti Mama.

Rašau tai su džiaugsmo ašaromis akyse. Nes per visą gyvenimą, jokie mano įgyvendinti planai, patenkintos ambicijos ir pasiektos karjeros, manęs nebuvo pavertę tokia beprotiškai laiminga, kokia esu dabar.

Su meile, Deimantė