Šiandien į moters bei vyro vaidmenis šeimoje žiūrime šiek tiek kitaip. Tie, kurie laikosi tradicinių pažiūrų, griežtai skirsto: tai — moterims, o tai — tik vyrams. Šiuolaikinės visuomenės atstovai griauna stereotipus ir tokiam įprastam požiūriui kaip įmanydami priešinasi. Koks yra šiuolaikinio vyro vaidmuo šeimoje? Ar per šimtmečius susiformavęs, jis pasikeitė? Apie tai — pokalbis su Vilniaus miesto psichologinės ir pedagoginės tarnybos psichologe Jolanta Šabliauskiene.

Šeimos maitintojas

Gamtoje patinas reikalingas, kad pradėtų gyvybę. Pirmykštis vyras į olą tempdavo mamutą, kad išmaitintų šeimą. Tačiau šiandien vien to nebe pakanka — ekonominiu požiūriu moteris pajėgi pati išmaitinti, užauginti vaiką ir suteikti jam materialinę gerovę. Taigi vyro — šeimos maitintojo — vaidmuo šiandieninėje visuomenėje po truputį blanksta. Pasak vieno žymiausių šiuolaikinės psichologijos kūrėjų Alfredo Adlerio, XX amžiuje, kuris vadinamas vyrų krizės amžiumi, vyras prarado pirmykštį jėgos turėtojo vaidmenį. Tačiau tai normalus vyro socialinio vaidmens pasikeitimas, į jį nereikėtų žiūrėti kaip į vyro vaidmens šeimoje menkėjimą apskritai.

Vyras — saugumo garantas

Laukiant mažylio, vyras atsakingas už būsimosios mamytės ir kūdikio savijautą, todėl jo vaidmuo šeimoje labai sustiprėja. Ką tik tapusiai mama, moteriai, labai reikia draugo ir lygiaverčio partnerio, su kuriuo ji galėtų pasitarti, pasidalyti savo dvejonėmis ir baimėmis. Kad moteris šeimoje jaustųsi visavertė ir saugi, jai labai reikia mylinčio ir ja besirūpinančio vyro paramos. Taigi palaikydamas moterį sunkiu metu, ypač po gimdymo, vyras šeimoje tampa atrama ir saugumo garantu.

Meilė su sąlygomis

Mama gimusį kūdikį myli besąlygiškai, viena pagrindinių jos funkcijų — besąlygiškos meilės teikėja. Tėvo meilė kitokia — jis taip pat labai myli vaiką, tačiau su sąlygomis. Jis iš vaiko reikalauja tam tikrų taisyklių, dėsnių paisymo, paklusnumo, auklėdamas vaiką paprastai būna griežtesnis, reiklesnis negu mama. Toks yra vyro — kaip tėvo — vaidmuo.
Tokį vyro santykį su vaiku moteris turėtų priimti natūraliai: vaiką reikia ir besąlygiškai mylėti, ir jį auklėti. Likusiai be vyro moteriai šiuos du vaidmenis prisiimti, o juo labiau suderinti be galo sunku.

Vaiko priežiūra — 10 balų

Vaiko priežiūra vyrui — nemenkas iššūkis. Moteris nesąmoningai ruošiasi motinystei dar būdama maža mergaitė, supdama lėles, vyrai įgimto tėvystės jausmo neturi. Prižiūrėdama kūdikį moteris remiasi intuityviu patyrimu ir vidiniu žinojimu, o vyras tai tiesiog išmoksta. Mama moka nuspėti, ko kūdikiui konkrečiu metu labiausiai reikia, vyras remiasi sąmoningu žinojimu, protu ir atmintimi.
Jeigu tėtis tvirtai išmoksta vaiko priežiūros pradžiamokslį, jis būna puiki auklė – kasdienėse situacijose rečiau puola į neviltį, lengvai nepasiduoda emocijoms.

Gyvenimo mokytojas

Žinodamas, kad turi būti taip ir ne kitaip, vyras kelia reikalavimų ir kūdikiui. Taip kūdikis sužino, kad pasaulis ne visuomet paklūsta jo norams ir mokosi prisitaikyti prie pasaulio. Bendraudamas su tėčiu, vaikas pamato, kad daugelį kasdienių situacijų galima išspręsti kūrybiškai ir netradiciškai. Taigi jis mokosi pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo.

Bendravimo ir elgesio pavyzdys

Augdamas su tėčiu, vaikas stebi, kaip jis elgiasi ir bendrauja su mama, — tikėtina, kad šeimoje matytą vyro ir moters bendravimo modelį jis taikys ir kurdamas savo šeimą. Augdamas tik moteriškame pasaulyje, vaikas nemato tam tikrų bendravimo pavyzdžių ir vyro bei moters pasaulio skirtumų. Nepilnose šeimose augę vaikai dažnai nemoka užmegzti ir išlaikyti ilgalaikių santykių, jie nejaučia skyrybų baimės, nes yra išmokę būti vieni.
Su mama augę berniukai paprastai užauga švelnesni, jautresni, nuolaidesni, paprastai neturi galimybės būti vyriški. Mergaitėms tėtis labai reikalingas brendimo laikotarpiu. Jei tėtis myli, lepina, giria dukrą, sako, kad ji graži, mergaitė neturės bendravimo problemų. Jei to nėra, mergaitė gali mėginti drastiškai kovoti dėl tėvo dėmesio, elgtis vyriškai.

Tėtis keičia mamą

Ar gali tėtis atstoti mamą? Psichologės teigimu, atstoti visiškai — negali, kaip ir mama negali visiškai atstoti tėčio. Vaikui reikia abiejų tėvų, nes tik tada vaikas harmoningai vystysis. Tėčio ir mamos pažiūros ir vaiko auklėjimo stiliai skiriasi, tačiau kartu papildo vienas kitą — mamos sritis yra emocijos, intuicija, bendravimas, tėčio — įstatymai, dėsniai ir taisyklės, kuriomis vyrai vadovaujasi gyvenime.
Žinoma, vyrų noras išbandyti naują socialinį vaidmenį yra sveikintinas. Ypač jei vyro pasirinkimas auginti kūdikį yra savanoriškas. Po tokio patyrimo vyras jausis brandesnis, savarankiškesnis, praplės savo galimybių ribas. Aišku viena — nors tėčio vaidmuo šeimoje be galo svarbus, geresnis ar svarbesnis nėra nė vienas – vaikui reikia abiejų tėvų.