REIKALINGI IR NEREIKALINGI DAIKTAI AUGINANT VAIKĄ
Kadangi kūdikis, o vėliau – vaikas, “atsineša” ir begalę naujų daiktų, norime atlikti reviziją: mamos, auginančios po keletą vaikučių, dalinasi savo patyrimais, atradimais ir gyvenimiška patirtimi. Visgi, kalbant su mamomis paaiškėja, jog daiktų poreikiai yra labai individualūs ir negalima visiškai nurašyti vieno daikto, o kaip nepakeičiamą išaukštinti kitą.
Aistė. Mama Motiejaus (5) ir Martyno (beveik 3)
Pasiteisinę daiktai:
1. Daugkartiniai vystyklai – užaugo abu, prisisiuvau pati, anyta primezgė prilaikančių vilnonių kelnių. Aišku, kartais pagalvodavau, kiek ilgai kaip čigonai gyvensim (nuolat džiūdavo pilni kampai), bet kažkaip ėjo ir praėjo tas laikas.
2. Iš žaislų – kaladėlės, LEGO – Motiejus pradėjo domėtis nuo 4m, o dabar ištisom dienom pats konstruoja savo išgalvotas mašinas (ir tik LEGO, turėjom kažkokios kitos firmos, tokia prasta kokybė, kad net ir suaugusiam sunku konstruoti, o LEGO yra tobulos!). Pasiteisino mašinėlės – paspirtukai, turim dvi skirtingas.
3. Vaikjuostė – ilgai galvojau, minėt ar ne. Su vienu vaiku pasiteisino, su kitu – ne, mat vienam visai nepatiko joje sėdėti ir būti nešiojamam, o kitas labai prilipęs buvo, tai be vaikjuostės būčiau pražuvusi.
Nepasiteisinę daiktai:
1. Maniežas (ten tiesiog buvo sudėti žaislai ir kiti daiktai, o po to jį visai atidaviau, su Martynu net neturėjau).
2. Supynė/gultukas – Motiejui nelabai patiko suptis, tad atidaviau draugams. Bet čia nuo vaiko priklauso, nes paveldėjau tą supynę iš brolio, kurio mažoji toje supynėje ir valgydavo, ir nakčiai užmigdavo.
3. Iš žaislų – visokie pūkuoti, minkšti žaislai. Gal kad mano bernai, bet nė su vienu nežaidė…
4. Triratukas – pirkom, kai Motiejui buvo dveji. Kadangi pats triratis pakankamai didelis ir sunkus, tokio amžiaus vaikas jo nepamynė (arba turėjo buti idealiai lygus šaligatvis), o maniškis smulkutis, mažutis, visai nenorėjo minti. Žodžiu, buvom išvežę kokius max 7 kartus, o po dvejų metų stovėjimo balkone, pardavėm.
Lina. Mama Kotrynos (4) ir Marijos (2)
Laukdamasi pirmos, sąmoningai vengiau pirkti – namai maži, aš išmesti daiktų nemėgstu, nežinau, ko tiksliai reikės. Viską susiskolinom iš gerų draugų. Daiktai, už kuriuos ir susimokėčiau, yra:
1. Žindymui tinkama pagalvė. Gal kad mano namuose nėra patogios vietos, gal kad susisegusios praleisdavom nemažai laiko, ypač pirmaisiais mėnesiais, man ji buvo didelis džiaugsmas. Mano nugarai irgi.
2. Gultukas BabyBjorn. Ir į mašiną pasiimti galima, nes kompaktiškas, ir skalbiamas, ir viena koja supamas. Ir gražus labai – gal dėl to, kad ne vieną kartą kūdikėlį į Miegutėnus nugabeno.
3. Nosies siurbtukas, buitiškai vadinamas snargliatraukiu. Nei gražus, nei skamba gerai, bet gyvenimą palengvina iki šiol.
4. Nešynė. Pirma turėjom pasiskolintą BabyBjornr, dabar kartais įsidedu į Ergo Baby – jei nugara silpnoka, labai praverčia diržas ant klubų, kuris geriau svorį paskirsto. Be to, šita ir ant nugaros leidžia gabentis – lengva pasijusti Karakumų gyvūnėliu, bet kitaip aš jau nebepanešu 12 kilogramų mataruojančio svorio.
5. Ant vežimo tvirtinama autokėdutė. Daug kartų užtikrino nepertraukiamą miegą kraustantis iš mašinos namo. Praktiškos draugės paprotinta, kad naujagimių kėdutės ne taip greit susidėvi ir visi jų gauna dovanų, pirkau naudotą. Vėliau taip pat sėkmingai pardaviau.
Ko mums neprireikė:
1. Specialių užbukintų žirklučių. Išsiverčiu su savom gerom, svarbu geras apšvietimas ir nesitabaluojantis klientas. Specialus šepetys ir šukos irgi nebuvo reikalingi visai.
2. Maitinimo buteliuko su čiulptuku. Jei reikėdavo kažką sugirdyti, naudojom šaukštą, vėliau – paprastą puodelį arba gertuvę. Beje, patys jos irgi nepirkom, nes ai nu o kam, bet gavę dovanų įvertinom ir naudojam gausiai visose situacijose.
3. Žaidimų kilimėlio. Su lankais, veidrodėliais, čežančiom detalėm. Pasiskolinau, bandžiau keletą kartų, visai nekabino. Paklotas su bet kokiais buities rakandais – stiklainių dangteliais, skarom, šaukštais – buvo kur kas populiaresnis.
Greta. Mama Kasparo (3) ir Baltramiejaus (1):
Daiktai, kurie labai pasiteisino:
1. BabyBjorn gultukas – nuo gimimo iki maždaug 5 mėnesių geriausias mūsų šeimos draugas. Neįsivaizduoju, kaip mus užaugino be jo.
2. Silikoninis seilinukas su kišene – vėl ir vėl atrandu jo privalumus ir negaliu atsidžiaugti. O taip pat ruošiantis savarankiškam valgymui darželyje ar geriant pačiam iš puodelio. Teko girdėti, jog būna jų kietų ir todėl ne tokių patogių. Nuo virtuvės plovimo 2 m spinduliu aplink valgymo vietą negelbsti, bet tikrai palengvina susitvarkymą. Ir maistą taupo – iš kišenės trupiniai sulesami “desertui”.
3. Visokios transporto priemonės – pirmasis paspirtukas, balansinis dviratukas ir galiausiai dviratis. Jau laisvai dviem ratais! (Beje, beveik visi mūsų draugai paspirtukus pirko neatsižvelgdami į rekomenduojamą amžiaus grupę, t.y. trimečiai puikiai važinėja penkiamečiams skirtais. Labai puiku, jei vaikas gali išbandyti ir pasirinkti pats.)
Daiktai, kurių galėjo ir nebūti:
1. Vaikiškų indų rinkinys, vaikiški šaukšteliai – atsitokėju po daug laiko, kai tie indai jau seniai naudojami tik kaip žaidimo “iškraustyk spintelę” objektai. Vaikai tikrai gali valgyti su mūsų įrankiais iš mūsų indų. Porcelianinį servizą gal ir vertėtų pataupyti, bet mūsų nuostoliai – minimalūs.
2. Tinklelis maistui graužti – pirkau pati su geriausiom intencijom, bet vaikas atsisakė imti į burną. Aš jį suprantu. Pabandykite ką nors valgyti iš to tinklelio pačios.
3, Minkšti žaislai – vis dar gaunam dovanų. Vis dar bandau įpiršti kokį miego mylimuką. Kol kas 0 (nulis) jausmų iš vaikinų pusės.
4. Vystymo lenta – nežinau, kam pirkau, nežinojau, ir kam naudoti. Mums tiesiog neprireikė. O įsigyjau daikteliaudama prieš gimdymą.
5. Sieninė karstynė. Pirkdami įsivaizdavome, kaip ramiai leisime valandas dviese, kai vaikai neatsiplėšdami džiaugsis šiuo sporto įrenginiu. Kol kas savanoriškai nelipa. Gal dar per maži.
Tikiu, kad tokie pasidalijimai kažkam tikrai pravers, padės sutaupyti, įsigilinti į savo ir vaiko poreikius ir tapti DAR geresnėm mamom 🙂
Autorė Greta Akcijonaitė