POGIMDYVINĖ DEPRESIJA
- Pastovus nerimas, nepasitenkinimas ir irzlumas;
- Pastovus liūdesys ir neviltis;
- Verksmingumas;
- Jėgų ir motyvacijos stoka;
- Apetito stoka;
- Nemiga;
- Atminties sutrikimas, nesugebėjimas susikoncentruoti;
- Kaltės jausmas;
- Nesidomėjimas ankstesniais pomėgiais, darbu;
- Užsisklendimas savyje, nenoras bendrauti su šeimos nariais ir draugais;
- Galvos skausmai, skausmas krūtinės srityje, širdies ritmo sutrikimai ir hiperventiliacija (greitas ir gilus kvėpavimas);
- Baimė sužeisti kūdikį ar susižeisti pačiai, nesidomėjimas kūdikiu.
Kaip gydoma pogimdyvinė depresija?
Kaip teigia Aistė Kratavičiūtė, psichologai, gydantys pogimdyvinę depresiją, paprastai taiko įvairius psichoterapinius metodus (pvz., pokalbio terapiją). Jie visada pirmiausia stengiasi žmogų gydyti nenaudodami medikamentų, tačiau kraštutiniais atvejais moterys siunčiamos pas psichiatrą. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas gydymas medikamentais (antidepresantais), hormonų terapija. Egzistuoja ir alternatyvus gydymas vaistažolėmis, taikoma akupunktūra. Pogimdyvinę depresiją gydant medikamentais, vaistai su motinos pienu gali patekti į vaiko organizmą (jei maitinate kūdikį krūtimi). Todėl, prieš parenkant gydymą, būtina pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju, įvertinti situaciją, pasverti galimas negydomos depresijos ir vartosimų medikamentų pasekmes. Svarbu atminti, kad vaikeliui gali pakenkti ir depresija serganti mama — gali sutrikti jo vystymasis. Pogimdyvine depresija gali susirgti bet kuri neseniai pagimdžiusi moteris. Tačiau tai nereiškia, kad ji yra blogesnė mama, prasčiau pasiruošusi motinystei. Reikia atsiminti, kad depresija — tai liga ir moteris niekuo dėta, kad susirgo. Svarbiausia, laiku kreiptis į psichologą, kad šis emocinis sutrikimas neperaugtų į rimtesnes ligas (pvz., pogimdyvinę psichozę).
Kaip sau padėti?
Stenkitės kiek galima geriau pailsėti. Išnaudokite kiekvieną galimybę — numikite kūdikiui kartu su kūdikiu. Nesistenkite atlikti visų buities darbų. Dirbkite tik tiek, kiek spėjate ar pajėgiate. Kitus darbus palikite šeimos nariams — vyrui, tėvams, vyresniems vaikams, namų šeimininkei. Paprašykite pagalbos. Paprašykite, kad vyras/partneris naktimis Jums paduotų pamaitinti kūdikį. Neužsisklęskite. Apie savo savijautą pasikalbėkite su vyru, partneriu, šeimos nariais. Neužsidarykite namuose. Stenkitės kuo dažniau pasivaikščioti lauke. Tai sveika ir Jums, ir kūdikiui. Pabūkite dviese su vyru/partneriu. Galbūt auklė ar kurio nors iš Jūsų tėvai, broliai ar seserys retkarčiais gali pabūti su kūdikiu 1-2 valandas, kol Jūs pažiūrėsite spektaklį, kino filmą, pavakarieniausite mėgiamame restorane ar tiesiog pasivaikščiosite. Bendraukite su kitomis mamomis. Pasidalinti patirtimi ir patarimais. Valgykite pilnavertį maistą, venkite kofeino, alkoholio ir cukraus. Vartokite vitaminus B6, E, kalį ir magnį. Mankštinkitės. Jei neturite galimybės apsilankyti pas psichologą — pasinaudokite nemokamos psichologinės pagalbos tarnybų linijomis.
Ką turėtų žinoti būsimos mamos artimieji apie depresiją? Kaip jie galėtų padėti?
Psichologė Aistė Kratavičiūtė pažymi, kad artimieji, visų pirma, turėtų žinoti, kad tokia liga, kaip pogimdyvinė depresija egzistuoja ir pasistengti moteriai padėti: jos išklausyti, perimti sunkiuosius buities darbus, padėti prižiūrėti naujagimį, nekritikuoti ir neprikaišioti trūkumų, nesėkmių. Pasistenkite moteriai suteikti kiek galima daugiau laisvalaikio, kad ji galėtų pasivaikščioti, paskaityti laikraštį, išsimaudyti šiltoje vonioje ar pamiegoti.
Turbut beveik kiekviena isgyvenam sita laikotarpi… 🙁
Mano mama, kai pagimdė sesę susirgo depresija. Depresijos gydymas atrodė bus ilgas ir alinantis.. Bet mama atsisakė gerti medikamentus ir pasirinko alternatyvųjį medicinos gydymą. Mama gydosi jau 2 mėnesius ir kas kartą jaučiasi vis geriau.
Sveiki, padekite man, kuom gydosi jusu mama? Man labai sunku kyla minciu apie savizudybe.
Kalbekites apie tai, kas vyksta, jei nera artimuju rate, kam galite pasisakyti, kreipkites i specialistus, galit pirma ir i seimos gydytoja – nukreips, kur reikia. Psichologas/psichiatras labai gerai, nes reikia susitvarkyti su mintimis ir emocijomis. Sita busena praeina… Viskas susitvarkys tikrai, prasykite patyrusiu zmoniu pagalbos!
Man prasidejo pogimdyvine depresija nieks neidomu blogai jauciuosi kaip ja gydyti simtomai koki nurodyti cia.
Kur kreiptis arba kokius vaistus vartot nes as nemaitinu.
Kreiptis reikėtų pas savo šeimos gydytoją ir pasikalbėjus prašyti siuntimo pas psichiatrą. Galbūt medikamentinio gydymo Jums nereikės. Be to, antidepresantai yra receptiniai ir nepasikliaukit patarimu gerti juos be gydytojo sprendimo. Kas tinka vienai, tas gali netikti kitai 🙂
Gyvenu uzsieni. Vaikui 10 menesiu. Nebenoriu sulaukti rytojaus nes pradejau dirbti nemegstama darba savaidgali. Verkiu kienviena diena… nepakenciu vaiko verksmo.. viskas nervina.. Noreciau uzsidaryti viena ir ziuret y viena taska. Nesu sau grazi. Nezinau ar cia pogimdyvine depresija ar seip nusivylimas gyvenimu. artimu salia nera tik vyras..ir taip. retai nes daug dirba
Kaip su Tavim susisiekti Jole?
Tokia pati situacija..
sveiki,mam buvo(nu db jau maziau blogu minciu..). bet esme niriu pasakyti,kad as pati nesupratau,kas man yra.pirmas vaikas,maniau cia visom taip sunku buna..ir beveik 2metus nezinojau ka daryti..taprasne as ir pas seimos gydytoja ejau,del pilvo,nugaros skausmu,Bet apie tai,kad daznai mastydavau apie savizudybe-nedrisdavau jai pasakyti,beto dienos metu kaip ir negalvodavau apie tai.. taigi apie galvojima save zaloti tik po ko kurio menesio emiau pasipasakojau vyrui,po to draugei..bet jau nuramindama,kad db viskas gerai,taip nebegalvoju ir nedariau.. Taciau peaejus vel keliom savaitem ar jazkiek to laiko,kai man vel viskas emociskai pasidarydavo lb sunku,vel tokiu minciu atsirasdavo.Aisku,mane nuo veiksmu sulaike mintys „o kas bus su mano vaiku?ir usivaizdavimas,kaip jis verks,nes nesupras,kur as dingau….”-todel tik isiverkdavau gerai ir vel gyvendavau…as suvokiu,kad taip negerai,bet laiko neturejau,kada eiti pas pdichologe,o ir kol uzsiregistruosi tai ir gera nuitaika bus..nejau..taip 2metus ir tempiu..db tokios mintys maziau lenda i galva,Beto visada pagalvoju apie vaika,vienintelio jo gaila.Tas sustabdo 🙂 esme,gal ir ne pati giliausia depresija,bet ji buna. todel,Mielos mamos kreipkites pagalbos i medikus,i draugus,seimos narius-tai normalu.
Neliūdėkit, mamytės, viskas yra laikina 🙂 Man ši mintis padeda išspręsti visus sunkumus 🙂 Viena būnu su 2 mažais vaikiukais per dienų dienas, vyras grįžta vėlai vakare, pats pervargęs siaubingai. Daugiau niekas man ir nepadeda, tik leisgyvis vyras, kuriam pačiam pagalbos reik 🙂 Dažnai būna liūdna ir kartais jauti bejėgiškumą, bet tada pagalvoji, kad juk ne amžinai tas vaikiukas verks ant rankų, ne amžinai jausi nuovargį. Kai bent sekundę pasijausit geriau, pagaukit tą akimirką ir pagalvokit kas privertė jus pasijausti gerai. Visoms didės sėkmės ir prisiminkit, kad daugybė mamyčių su vaikais dabar sėdi savo namučiuose ir liūdi. Taip kad jūs ne viena, kalbėkimės 🙂
Mamytes, ar kuri gere kokius nors medikamentus maitindama kudiki? Man irgi si depresija, reikes kreiptis pagalbos pas psichiatra.