• Pastovus nerimas, nepasitenkinimas ir irzlumas;
• Pastovus liūdesys ir neviltis;
• Verksmingumas;
• Jėgų ir motyvacijos stoka;
• Apetito stoka;
• Nemiga;
• Atminties sutrikimas, nesugebėjimas susikoncentruoti;
• Kaltės jausmas;
• Nesidomėjimas ankstesniais pomėgiais, darbu;
• Užsisklendimas savyje, nenoras bendrauti su šeimos nariais ir draugais;
• Galvos skausmai, skausmas krūtinės srityje, širdies ritmo sutrikimai ir hiperventiliacija (greitas ir gilus kvėpavimas);
• Baimė sužeisti kūdikį ar susižeisti pačiai, nesidomėjimas kūdikiu.

Kaip gydoma pogimdyvinė depresija?

Kaip teigia Aistė Kratavičiūtė, psichologai, gydantys pogimdyvinę depresiją, paprastai taiko įvairius psichoterapinius metodus (pvz., pokalbio terapiją). Jie visada pirmiausia stengiasi žmogų gydyti nenaudodami medikamentų, tačiau kraštutiniais atvejais moterys siunčiamos pas psichiatrą. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas gydymas medikamentais (antidepresantais), hormonų terapija. Egzistuoja ir alternatyvus gydymas vaistažolėmis, taikoma akupunktūra. Pogimdyvinę depresiją gydant medikamentais, vaistai su motinos pienu gali patekti į vaiko organizmą (jei maitinate kūdikį krūtimi). Todėl, prieš parenkant gydymą, būtina pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju, įvertinti situaciją, pasverti galimas negydomos depresijos ir vartosimų medikamentų pasekmes. Svarbu atminti, kad vaikeliui gali pakenkti ir depresija serganti mama — gali sutrikti jo vystymasis. Pogimdyvine depresija gali susirgti bet kuri neseniai pagimdžiusi moteris. Tačiau tai nereiškia, kad ji yra blogesnė mama, prasčiau pasiruošusi motinystei. Reikia atsiminti, kad depresija — tai liga ir moteris niekuo dėta, kad susirgo. Svarbiausia, laiku kreiptis į psichologą, kad šis emocinis sutrikimas neperaugtų į rimtesnes ligas (pvz., pogimdyvinę psichozę).

Kaip sau padėti?

Stenkitės kiek galima geriau pailsėti. Išnaudokite kiekvieną galimybę — numikite kūdikiui kartu su kūdikiu. Nesistenkite atlikti visų buities darbų. Dirbkite tik tiek, kiek spėjate ar pajėgiate. Kitus darbus palikite šeimos nariams — vyrui, tėvams, vyresniems vaikams, namų šeimininkei. Paprašykite pagalbos. Paprašykite, kad vyras/partneris naktimis Jums paduotų pamaitinti kūdikį. Neužsisklęskite. Apie savo savijautą pasikalbėkite su vyru, partneriu, šeimos nariais. Neužsidarykite namuose. Stenkitės kuo dažniau pasivaikščioti lauke. Tai sveika ir Jums, ir kūdikiui. Pabūkite dviese su vyru/partneriu. Galbūt auklė ar kurio nors iš Jūsų tėvai, broliai ar seserys retkarčiais gali pabūti su kūdikiu 1-2 valandas, kol Jūs pažiūrėsite spektaklį, kino filmą, pavakarieniausite mėgiamame restorane ar tiesiog pasivaikščiosite. Bendraukite su kitomis mamomis. Pasidalinti patirtimi ir patarimais. Valgykite pilnavertį maistą, venkite kofeino, alkoholio ir cukraus. Vartokite vitaminus B6, E, kalį ir magnį. Mankštinkitės. Jei neturite galimybės apsilankyti pas psichologą — pasinaudokite nemokamos psichologinės pagalbos tarnybų linijomis.

Ką turėtų žinoti būsimos mamos artimieji apie depresiją? Kaip jie galėtų padėti?

Psichologė Aistė Kratavičiūtė pažymi, kad artimieji, visų pirma, turėtų žinoti, kad tokia liga, kaip pogimdyvinė depresija egzistuoja ir pasistengti moteriai padėti: jos išklausyti, perimti sunkiuosius buities darbus, padėti prižiūrėti naujagimį, nekritikuoti ir neprikaišioti trūkumų, nesėkmių. Pasistenkite moteriai suteikti kiek galima daugiau laisvalaikio, kad ji galėtų pasivaikščioti, paskaityti laikraštį, išsimaudyti šiltoje vonioje ar pamiegoti.

Puslapiai: 1 2