Meningokokines infekcijas sukelia bakterijos Neisseria meningitidis, vadinamos meningokokais. Skiriama 12 Neisseria meningitidis bakterijų serologinių grupių, iš kurių labiausiai paplitusios A, B, C, Y, W-135, X ir Z serogrupės.

Pirmoji meningokokinė vakcina nuo meningokokų grupių A, C, Y and W-135 licencijuota 2005 m. Sukurti vakciną nuo B grupės meningokoko gerokai užtruko, nes, taikant įprastą vakcinos gamybos principą, dėl biologinio panašumo kiltų didelis pavojus, kad po vakcinacijos susidarę antikūnai pultų žmogaus smegenis ir nervus, sukeldami rimtus autoimuninius susirgimus visam gyvenimui. Reikėjo surasti kitokį vakcinos gamybos ir veikimo principą.

Po 15 metų trukusių tyrimų kompanija Novartis sukūrė „Bexsero“, dar žinomą kaip 4CMenB – pirmąją vakciną prieš B serogrupės meningokokus. Europos Vaistų Agentūra (EMA) ją užregistravo ir leido naudoti visoje Europoje 2013 m. sausio mėn.

Iš vakcinos informacinio lapelio:

Panaudojant MATS (Meningokokų antigenų tipavimo sistema) buvo tirtos B grupės meningokokų padermės įvairiose šalyse. Ištyrus apie 1000 įvairių invazinių B grupės meningokokų kultūrų, surinktų 2007–2008 m. 5 Europos šalyse, nustatyta, kad atsižvelgiant į kilmės šalį, nuo 73 % iki 87 % B grupės meningokokų kultūrų turėjo atitinkamą MATS antigeno profilį, jautrų vakcinai. Nustatyta, kad iš viso 78 % (95 % pasikliautinasis intervalas 63–90 %) iš maždaug 1 000 padermių buvo potencialiai jautrios po vakcinacijos susidariusiems antikūnams. Šiose 5 šalyse pasitaikė 59 % visų 2007 m. Europoje įvykusių meningokokinės ligos atvejų (3396). Sero(sub)tipo pasiskirstymas kitose Europos šalyse buvo panašus kaip šio pogrupio.

Taigi, gamintojas nurodo, kad vakcina galėtų apsaugoti nuo maždaug 78 % B serogrupės padermių, kurių yra apie 1000 (!). Duomenys apie padermes buvo surinkti 5 Europos šalyse, bet nenurodoma, kuriose (kodėl?).  Kyla pagrįstas klausimas, kokios B grupės meningokoko padermės yra paplitusios Lietuvoje ir ar šios padermės patenka į tuos 78% padermių, nuo kurių vakcina turėtų apsaugoti.

Vakcinos kelias į rekomenduojamus skiepų kalendorius

Oficialiai JAV šią vakciną leista naudoti tik 2015 m. sausio mėn. vyresniems vaikams ir jaunimui nuo 10 iki 25 metų skiepyti (atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europoje ir Australijoje leista nuo 2 mėn. amžiaus). O buvo prognozuojama, kad šios vakcinos kasmetiniai pardavimai sieks 0,7–1,45 milijardų JAV dolerių. Nelicencijuota ji buvo naudojama nuo 2013 m. vidurio po plačiai žiniasklaidoje išeskaluotų dviejų nedidelių meningokokinės infekcijos protrūkių Prinstono (8 susirgimai per 9 mėn., visi pasveiko) ir Kalifornijos (4 susirgimai, vienam asmeniui rimtos komplikacijos) universitetuose.

2013 m. liepos mėn. pasiūlymą įtraukti šią vakciną į vaikų skiepų kalendorių atmetė Anglijos „Joint Committee on Vaccination and Immunisation (JCVI)“ motyvuodamas tuo, kad gamintojas nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių vakcinos efektyvumą, apsaugos trukmę, bakterijos plitimą iš žmogaus žmogui.

Po daugiau nei 15 metų pastangų, investuotų kelių milijardų JAV dolerių, ši nesėkmė galėjo būti lemtinga gamintojui Novartis. Tad Prinstono ir Kalifornijos universitetų bendruomenėse kilę kad ir nedideli protrūkiai buvo gera proga Novartis farmacijos kompanijai pasiūlyti „Bexsero“ vakciną kaip potencialią gelbėtoją. JAV, kur sergamumas meningokoku 2012 m. buvo 0,18/100 tūkst. gyventojų, o B serogrupė sukėlė tik 33 proc. susirgimų (tai yra maždaug 160 atvejų 300 mln. gyventojų), šie du protrūkiai žiniasklaidos buvo ,,pritempti“ prie naujos epidemijos.

2013 m. lapkričio mėn. Australija, kaip ir Anglija, atsisakė įtraukti šią vakciną į vaikų skiepijimo kalendorių. Kaip ir Anglijos JCVI, Australijos PBAC atsisakė pripažinti tinkama vakciną be klinikinių tyrimų, įrodančių vakcinos veiksmingumą išvengiant infekcijos. Pastebėta, kad vakcina turi aiškų imunogeninį efektą, bet neįrodytas ilgalaikio imuniteto susidarymas. Naujagimių, mažų vaikų ir paauglių vakcinų tyrimuose antikūnų titrai sparčiai nyko skirtingu greičiu, t.y. 12–23 mėn. po palaikomosios dozės sušvirkštimo imuninis atsakas  į du iš keturių antigenų buvo itin silpnas, kai kuriais atvejais jis siekė tik 17 proc. Nebuvo įrodytas ir vakcinos sugebėjimas sukelti apsauginį bendruomeninį imunitetą populiacijoje, t. y. visiškai neaišku, ar naudojant šią vakciną meningokokinės B serogrupės sukeltų infekcijų skaičius reikšmingai mažės.

Anglijos komitetas, neatlaikęs spaudimo, 2014 m. kovo mėn. pateikė patikslintą rekomendaciją, kurioje pritarė vakcinos įvedimui į vaikų skiepijimo kalendorių su sąlyga, kad ji bus tiekiama už protingą kainą. Nuo 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinė Karalystė tapo pirmąja šalimi pasaulyje, pradėjusia nemokamai skiepyti vaikus nuo 2 mėn. amžiaus.

Vokietijoje Bexsero vakcina tapo prieinama 2013 m. gruodžio mėn., tačiau Nuolatinė skiepijimo komisija (STIKO) jau du kartus (2013 ir 2015) atmetė galimybes įtraukti ją į skiepų kalendorių, pareiškusi, kad, ši vakcina yra sukurta taikant visiškai naujas technologijas; kad yra labai sudėtinga įvertinti jos žalos ir naudos santykį; kad atliktų tyrimų dar nepakanka ir kad jie nepateikia reikiamo veiksmingumo įrodymų, ypač kalbant apie apsaugos trukmę skirtingose amžiaus grupėse bei bendruomeninio imuniteto susidarymą. Tad atsižvelgiant į tai, kad susirgimai B serogrupės meningokokine infekcija šalyje yra itin reti (nors B grupė yra vyraujanti) bei į tai, kad dar per mažai atlikta tyrimų dėl vakcinos saugumo bei efektyvumo, STIKO nerekomenduoja „Bexsero“ įtraukti į skiepų kalendorių. STIKO tik rekomendavo esant didelei susirgimo rizikai naudoti šią vakciną savanoriškai įvertinus galimą naudos ir žalos santykį. Pasak STIKO, reikalingi duomenys vakcinos veiksmingumui įvertinti taps žinomi maždaug po 1–2 metų, tuomet ir bus galima spręsti apie vakcinos įtraukimo į rekomenduojamų visiems vaikams skiepų kalendorių reikalingumą. Tačiau net ir nusprendus vėliau įtraukti „Bexsero“ į rekomenduojamų skiepų sąrašą kūdikiams, STIKO mato sunkumų įterpti šią vakciną ir į taip jau perkrautą kūdikių skiepijimo kalendorių, kadangi tektų arba vienu metu skiepyti po 2–3 vakcinas, kas padidintų pašalinių reakcijų stiprumą, arba dažninti apsilankymus pas gydytojus, o tai taip pat nėra optimalus variantas. Nukelti vaikų vakcinavimą nuo B serogrupės sukeliamų infekcijų į antruosius gyvenimo metus, kai skiepijimų vaikams tenka mažiau, taip pat nėra gera išeitis, kadangi taip liktų neapsaugota būtent labiausiai pažeidžiama amžiaus grupė.

Į rekomenduojamų skiepų kalendorius šalies mastu „Bexsero“ vakciną dėl trūkstamų duomenų apie veiksmingumą, saugumą, bendruomeninio imuniteto suformavimo galimybes ir t. t. atsisakė įtraukti taip pat ir Ispanija, Kanada, Austrija, Prancūzija, Belgija ir kitos šalys. Kanadoje masiškai skiepijami tik vieno Saguenay–Lac-Saint-Jean regiono provincijos gyventojai dėl itin didelio sergamumo tame regione, Italijoje atskiri regionai gali savarankiškai spręsti dėl šios vakcinos, kai kurie įtraukė ją į kalendorius ir kompensuoja, o Lenkija ir Čekijos Respublika rekomenduoja šią vakciną, tačiau jos nekompensuoja. Vokietijoje ligonių kasos gali savanoriškai kompensuoti „Bexsero“ kainą.

Lietuva taip pat dar oficialiai nėra pateikusi rekomendacijos skiepyti visus kūdikius ir vaikus. ULAC svetainėje nėra perspėjimų nei dėl naujos vakcinos veiksmingumo duomenų trūkumo, nei dėl stipresnių šalutinių reakcijų skiepijant kartu su kitomis vakcinomis, nei dėl galimybės naudoti kartu su kitomis vakcinomis. ULAC tik įspėja, kad „Tėvams ar globėjams pageidaujant  paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems nuo meningokokinės infekcijos reikia kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nes tik šeimos gydytojas ar pediatras įvertinęs Jūsų vaiko/suaugusio asmens sveikatos būklę – gali nuspręsti ar vaikas/suaugęs asmuo gali būti paskiepytas.“ O paskambinus į SAM buvo gautas žodinis paaiškinimas, kad vakcina Lietuvoje šiuo metu naudojama tik pagal indikacijas ir ja pasiskiepyti gali kiekvienas norintis savo nuožiūra.

Europos Vaistų Agentūra (EMA) užregistravo Bexsero, pasiremdama Europos žmonėms skirtų vaistinių preparatų komiteto nuomone, kad „Bexsero“ sukelia stiprią imuninę reakciją į B grupės N. meningitidis bakterijas ir kad šios vakcinos keliama rizika yra priimtina. Komitetas nusprendė, kad „Bexsero“ nauda yra didesnė už vakcinos keliamą riziką, ir rekomendavo suteikti jos rinkodaros leidimą. Reikia pastebėti, kad klinikiniais tyrimais „Bexsero“ veiksmingumas nebuvo vertintas. Prielaidos apie vakcinos veiksmingumą buvo padarytos mėgintuvėlyje pademonstravus žmogaus kraujo serumo antikūnų reakcijas į kiekvieną iš vakcinos antigenų.

Iš vakcinos lapelio:

Kaip ir visos kitos vakcinos, Bexsero negali apsaugoti visų šia vakcina paskiepytų žmonių. Bexsero neskirtas apsaugoti nuo visų paplitusių B grupės meningokoko padermių (žr. skyrių 5.1).

Klinikinis veiksmingumas
Klinikiniais tyrimais Bexsero veiksmingumas nebuvo vertintas. Išvados apie vakcinos veiksmingumą buvo padarytos pademonstravus serumo baktericidinių antikūnų reakcijas į kiekvieną iš vakcinos antigenų (žr. skyrių „Imunogeniškumas“).

Imunogeniškumas
Serumo baktericidinių antikūnų reakcijos į kiekvieną iš vakcinos antigenų (NadA, fHbp, NHBA ir PorA P1.4) buvo vertinamos taikant keturių B grupės meningokokinių orientacinių padermių rinkinį. <…> Nėra duomenų apie visus vakcinų grafikus naudojant atskaitinę padermę NHBA išgauti. Dauguma pirminių imunogeniškumo tyrimų buvo atlikti kaip atsitiktinės imties kontroliuojamieji multicentriniai klinikiniai tyrimai. Buvo vertinta, kaip pasireiškia kūdikių, vaikų, paauglių, suaugusiųjų imunogeniškumas.

Vakcinos sudėtis

„Bexsero“ yra rekombinantinės DNR technologijos pagalba sukurta komponentinė vakcina (t. y. vakcina yra pagaminta taikant genų inžineriją), adsorbuota aliuminio hidroksidu. Ši medžiaga kelia itin didelį nerimą, kadangi jo kiekis šioje vakcinoje (o jei suskaičiuoti visas vakcinas iš rekomenduojamo skiepų kalendoriaus) gali stipriai viršyti kūdikiui saugia laikomą suvalgomo 5 μg/kg kūno svorio normą.

Aliuminis jau seniai žinomas kaip neurotoksinas, sukeliantis rimtus neurologinius sutrikimus (nuo stipraus galvos skausmo iki Alzheimerio ligos). Jo kiekis maiste yra griežtai kontroliuojamas, tačiau dėmesys injekuotam aliuminio kiekiui vis dar nepateisinamai nepakankamas.
​
Įdomu tai, kad Pfizer gaminamoje „Trumenba“ (registruota JAV) nuo meningokoko B aliuminio kiekis yra dvigubai mažesnis (0,25 mg) ir ji skirta vaikams nuo 10 metų amžiaus.