Skiepų ar ne skiepų kova nerimsta ir virsta (ar jau virto) religiniu karu. Regis gyvenam demokratinėje visuomenėje, kur yra apsisprendimo laisvė ir tai kokį maistą valgome ar kaip gydomės – yra mūsų atsakomybė. Kaip sakė Darvinas – ateitis parodys, kas buvo teisus. Bet yra vienas didelis argumentas, kurį naudoja skiepų šalininkai – „bandos imunitetas”, kitaip tariant, socialinė atsakomybė skiepytis. Pabandom panagrinėti.

„Bandos imunitetas” yra tokia teorija, kuri teigia, kad esam tam tikram žmonių kiekiui, kuris turi atsparumą tam tikrai ligai ir negali būti nešiotojas, susirgus keliems individams liga negali plisti, nes paprasčiausiai neturi kur.

Todėl skiepų šalininkai teigia, kad kadangi visuomenėje yra negalinčių būti paskiepytais (per maži, per seni ar sergantys), „bandos imunitetas” sumažina riziką per protrūkius jiems nukentėti. Vėlgi, labai logiška ir teisinga.

Teorija taip pat sako, kad skirtingoms ligoms reikalingas skirtingas imunizuotų kiekis, nes skiriasi užkrečiamumas, plitimo būdai ir tt. Pvz.:

• difterija – turi būti 85% atsparių
• tymai – 83-94%
• kokliušas – 92-94%

Tačiau niekam nepaslaptis, kad skiepai nesuteikia 100% apsaugos ir trukmė taip pat ribota. Pabandom „patestuot“ teoriją. Paimkime dvi ligas, kurias dabar labai mėgsta linksniuoti skiepų šalininkai – tymus ir kokliušą.

Kokliušo efektyvumas, anot CDC (Centers for Disease Control and Prevention) yra 80-90% metus po paskutinės dozės (18 mėn. vaikui), kadangi mokslu reikia tikėti, imam 90%. Po 5 metų – 70%. Taigi juodu ant balto parašyta, kad „bandos imunitetui” kokliušo atveju reikia 92-94%, o jau po 5 metų po skiepo lieka tik 70%. Kaip teigia oficialūs šaltiniai (http://www.nvspl.lt/index.php?1252737648#) – „skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų“. Tas pats šaltinis teigia: “Kol kas Lietuvoje vakcinos šiai amžiaus grupėje dar nėra, o vaikams skirta vakcina nuo kokliušo suaugusiems netinka.”

Kitas įdomus faktas yra tai, kad nors pats asmuo ir neserga, jis vistiek gali tapti kokliušo nešiotoju. Todėl tai dar vienas smūgis „bandos imuniteto” teorijai.

Išvada – kokliušo masinė vakcinacija „bandos imuniteto” sukurti negali, nes vakcinos efektyvumas smarkiai krenta su amžiumi ir vakcinuotieji vistiek gali nešioti virusą.

Todėl nenuostabu, kad per kokliušo protrūkius serga daugiausiai skiepyti.

Gal labiau pasiseks su tymais?

CDC teigia, kad vakcinos efektyvumas yra ~95%, kas yra neblogai, ypač kai bandos imunitetui reikia 83-94%. Britai dar drąsesni ir teigia, kad efektyvumas yra >99% ir vakcinos sukuriama apsauga trunka virš 20 metų, nors kiti šaltiniai veikimo trukmės nenurodo arba sako, kad apsauga truks iki „gyvos galvos”. Neblogai. Nors CDC sako, kad suaugusiems gimusiems po 1957 rekomenduojama revakcinacija, kas kaip ir netiesiogiai perša nuomonę, kad skiepų galiojimas yra visgi ribotas. Žinant, kad didžioji visuomenės dalis yra suaugę ir nesiskiepija nuo vaikiškų ligų, sunku tikėtis „bandos imuniteto” efekto. Bet būkim optimistai ir tarkim, kad tikrai efektyvumas yra >99%, o veikimo trukmė neribota. Tik kodėl tada per protrūkius dauguma sergančių yra pilnai skiepyti? Tokių atvejų ne vienas ir ne du. Ir jei serga skiepyti, tai efektyvumas ar trukmė nėra tokie, kaip sakoma ir tikėtis „bandos imuniteto” negalima.

Išvada – teoriškai „bandos imunitetas” turėtų veikti su tymais, bet praktiškai kažkodėl neveikia.

O kaip su kitom ligom?

Difterija – apsaugos trukmė ~10 metų. Žinant, kad mažai kuris suaugęs pakartotinai skiepijasi, galima teigti, kad „bandos imuniteto” nėra. Be to skiepyti gali būti nešiotojais.

Kiaulytė – efektyvumas 86%, kai „bandos imunitetui” kaip tik reikia 75-86%. Bet čia koją kiša protrūkiai tarp skiepytų ir galimas farmacininkų melas dėl efektyvumo.

Tuberkuliozė – efektyvumas – 0-80% rėžyje, apsaugos trukmė iki 5 metų ir viskas tuo pasakyta.

Panašu, kad „bandos imuniteto” teorija, nors ir skamba gerai, realybėje neveikia. Todėl skiepytis ar ne yra asmeninio pasirinkimo reikalas, pasvėrus visus už ir prieš.

Pateikta informacija yra santrauka nurodytų šaltinių. Šis įrašas negali būti traktuojamas kaip gydytojo rekomendacija.

Šaltinis www.ieskantysmenulio.lt