Laikotarpį, kai mažajai atžalai kalėsi pirmieji dantukai, mama ar tėtis prisimena be didelio džiaugsmo. Irzlumas, nemiga, nenoras valgyti ir temperatūros pakilimas — tai tik kelios bėdos, su kuriomis tenka susidurti laukiant pirmųjų „kapliukų”. O kur dar nerimas, ar jie išdygs tikrai tada, kada reikia? Kuo tuomet kūdikį maitinti ir kaip palengvinti jo kančias? Į visus klausimus atsako Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos vaikų odontologė Vilma Brukienė ir Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centro psichologė Jolanta Skrebienė.

Taigi kada?

Pirmieji dantukai mažylio burnytėje turėtų pasirodyti apie šeštąjį jo gyvenimo mėnesį. Tačiau tai — jokiu būdu ne taisyklė, sako vaikų odontologė Vilma Brukienė. Jei dantukai pradeda dygti trijų arba devynių, dešimties ar net dvylikos mėnesių amžiaus kūdikiui, jaudintis neverta. Beje, tik gimęs kūdikis jau gali turėti dantuką, ir tai yra normalu. Svarbiausia — kad trejų metų vaikutis turėtų 20 išdygusių dantų. Priešingu atveju tiktų patarimas kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją odontologą.

Na, o jei labai norisi paskatinti dantukų dygimą, gydytoja siūlo paprastą išeitį — dantenas kartais pamasažuoti, taip pat maitinti kūdikį rupesniu maistu — pavyzdžiui, duoti pagraužti obuolį ar riestainį.

Ką valgyti, kai dygsta dantys?

Maistas dantukų kalimosi laikotarpiu, anot gydytojos odontologės, neturėtų būti kažkuo ypatingas. Tik vertėtų privengti lipnių produktų ir, žinoma, laikytis visą gyvenimą galiojančių burnos higienos priežiūros taisyklių. Dažna tėvų klaida — po dantų valymosi mažyliui dar leidžiama kažką suvalgyti. Iš tiesų patariama duoti tik vandenį, kitaip vakarinis dantukų valymas nebetenka prasmės. Valyti patariama jau patį pirmąjį dantį, o ir po kelerių metų vis dar padėti vaikui tai daryti. Kol vaikui sukaks septyneri ar aštuoneri, tik tėvai, pabrėžia V. Brukienė, yra atsakingi už atžalos dantų sveikatą. Ir nereikia galvoti, kad pieniniams dantims kruopšti priežiūra nebūtina — neva jie vis tiek iškris. Tokį įsitikinimą gydytoja vadina didžiausiu mitu ir išvardija priežastis, kodėl pieninių dantų priežiūra lygiai tokia pat svarbi, kaip ir nuolatinių. Taigi pirmiausia — sugedusius ir negydomus pieninius dantis skauda. Nebūtinai visą laiką — galbūt tik patekus maistui ir todėl tėvams gali atrodyti, kad mažylis be priežasties tapo dirglus ir nevalgus. Kita priežastis — iš sugedusių pieninių dantų į nuolatinius gali patekti infekcija, kuri gali pakenkti ne tik dantims, bet ir visai sveikatai. Ypač svarbu, kad vaikas suprastų pieninių dantų priežiūros svarbą — tada atsakingiau prižiūrės ir nuolatinius dantukus.

Beje, kalbant apie maistą — galbūt vertėtų, kol išdygs dantukai, visiškai atsisakyti saldumynų? Vaikų odontologė atsako, jog to tikrai nereikia — nesąžininga būtų iš vaiko atimti vieną didžiausių vaikystės malonumų. Tačiau cukraus kiekį vis tik reikėtų riboti, o jei duodame mažyliui kasdien kelis saldainius, geriau tegu suvalgo visus iš karto nei vieną — po pusryčių, kitą — po pietų, o trečią — vakare. Pasmaližiavus dantis būtina išsivalyti ar bent jau praskalauti vandeniu.

Kitos bėdos

Vaikai skirtingai reaguoja į įvairius dirgiklius, yra nevienodai jautrūs skausmui, sako psichologė Jolanta Skrebienė, paklausta, kodėl vieniems mažyliams dantukai išdygsta be didesnių neramumų, o kitiems tas periodas tampa tikru košmaru. Kramtukų atsiradimą gali lydėti mažylio nerimas, nuolatinis suirzimas, nemiga, kartais — pykinimas, viduriavimas, ar kūno temperatūros pakilimas. Jei mažylio būklė nėra itin sunki ir varginanti, namuose jam gali padėti aviečių arba liepžiedžių arbata, bet, žinoma, visada geriausia būtų pasikonsultuoti su vaikų gydytoju. Pas gydytoją odontologą kuo greičiau verta bėgti tuomet, jei pastebite smarkiai patinusias ar paraudusias dantenas, išsiskiriančius pūlius — gali būti, kad dantukas be gydytojo pagalbos pats išdygti nesugebės.

Dantų kalimosi laikotarpiu mažylis gali ir netekti apetito — juk valgant jam paprasčiausiai skauda. Odontologė pataria išbandyti vaistinėse parduodamus specialius nuskausminamuosius tepalus ir želė – jais dantenas tepti reikėtų prieš valgį.

Turbūt teko girdėti apie seną, dar močiučių naudotą dantų skausmo nuraminimo būdą — dantenas prieš miegą tepti medumi. Tačiau tai, anot gydytojos, sukelia daugiau žalos, nei naudos. Medus, ilgą laiką būdamas burnoje, gali sukelti dantų ėduonį — o tuo labiau naktį, kai vaiko burnytėje išskiriama mažiau seilių nei dieną.

Dantukų kalimasis gali būti ir smagus įvykis

„Nesijaudinti, tiktai nesijaudinti” — pamenate šią garsiąją vaikų mylimo herojaus Karlsono frazę? Būtent ji, kalantis pirmiesiems dantukams, puikiai galėtų praversti. Psichologė pataria atminti tai, kad mažyliai jautrūs tėvų, o ypač mamos, nuotaikoms ir emocijoms — juk pagal jas kūdikiai ir pažįsta pasaulį. Taigi jei vaikutis ramus, jis ir šiaip ramiai reaguotų į atsirandančius draugus burnytėje, bet… Jei mama dygstančių dantukų laukia su baime ir nerimu, tikėtina, kad ir mažylis perims šiuos jausmus. J. Skrebienės patarimas — dantų kalimąsi ir vaikučio nerimą tuo laikotarpiu priimkite kaip visiškai natūralų procesą — juk nė vienas neužaugome be dantų. Žinoma, jei mažylis kankinasi, būtina pabandyti jam padėti — gal dieną pavyks nukreipti jo dėmesį kitur, pavyzdžiui į žaidimus, taip pat vertėtų dažniau paglamonėti, panešioti ant rankų.

Iš tiesų vaikai, pasak psichologės, patys labai greitai parodo, kas jiems patinka ir kas ramina. Taigi jei pastebime, kad padeda dantenų masažavimas, tai ir darykime. Jei mažiukas valgo tik po truputį, taip ir maitinkime. Na, o jei nemiega? Galbūt tuomet vertėtų laikinai mažylį perkraustyti į tėvelių lovą — nuo kančių pagelbėti gali mamos ranka ir šiluma. Psichologė ragina nesibaiminti, kad mažylis prie gero pripras ir išleps. Svarbiausia, kad išsimiegotų ne tik kūdikis, bet ir mama – tuomet ji dieną bus ramesnė, todėl ir mažylis perims ramią nuotaiką.

Apie pirmųjų dantukų priežiūrą skaitykite čia: PIRMŲJŲ DANTUKŲ PRIEŽIŪRA