Metams bėgant žmonės vis dažniau suserga alerginėmis ligomis, kūdikiai — ne išimtis. To priežastys, anot Lietuvos alergologijos centro vadovės, Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkės profesorės Rūtos Dubakienės, nėra aiškios, tačiau išskirti galima aplinkos užterštumą, pakitusią mitybą bei genetinius veiksnius — didelę įtaką turi paveldėjimas.

Kiek lemia genai…

Paveldima ne liga, o polinkis ja sirgti. Taigi, jei abu tėveliai alergiški, tai dar nereiškia, kad toks bus ir jų mažylis. Tačiau tikimybė gana didelė — 80 procentų. Be to, vaikutis gali įgyti visai kitokios formos alergiją — pavyzdžiui, astma sergančių tėvų vaikas gali sirgti atopiniu dermatitu. Būtent pastarąja alergijos forma, pasak R. Dubakienės, dažniausiai kūdikiai ir serga.

…ir kiti veiksniai?

Pavasarį gimę kūdikiai labiau linkę sirgti alergija. Kodėl? Gimę jie aplinkoje susiduria su daugiau alergenų nei gimusieji rudenį ar žiemą — pavasarinukus apsupa tuo metu ore sklandančios žiedadulkės.
Kūdikius, turinčius polinkį sirgti alerginėmis ligomis, svarbu pirmaisiais gyvenimo metais kiek įmanoma apsaugoti nuo aplinkos rizikos faktorių: tabako dūmų, stiprių kvapų, naminių dulkių erkių ir naminių gyvūnėlių.

Dažniausios alergijos

Atopiniu dermatitu dažniausiai suserga 2-4 mėnesių kūdikiai, o liga gali išnykti sulaukus 2-3 metukų amžiaus. Be atopinio dermatito, mažyliai gali sirgti maisto alergija. Vėliau — bronchine astma — tačiau kūdikiai ja dar neserga. Alerginės slogos, anot profesorės, iki dvejų metukų amžiaus taip pat nebūna.
Iš maisto produktų kūdikiai dažniausiai būna alergiški šiems: karvės pienui, kiaušiniams, kviečiams, sojai, riešutams, žuviai. Taigi, jei žinome, kad mama ar tėtis alergiški, šių produktų kūdikiui geriau nė neduoti ragauti. Maisto alergija dažniausiai pasireiškia per atopinį dermatitą, o jo požymiai labai matomi — tai bėrimai. Pirmiausia gali parausti skruostai ar visas kūnelis, oda gali išsausėti ir pradėti pleiskanoti, vėliau galimas šlapiavimas, pūslytės. Vaikučiui niežti, todėl jis nuolat kasosi. Atopinis dermatitas dažniausia kamuoja galvos luobą, vietas už ausų, skruostus, rankas ir kojas. Ligos paūmėjimą gali sukelti įvairūs dirgikliai: infekcija, muilas, vilnoniai drabužiai, gausus prakaitavimas ir emocinis stresas.
Maisto alergija gali pasireikšti ir virškinimo sistemos simptomais: pilvo skausmais, pūtimu, pykinimu bei vėmimu.
Iki metukų amžiaus kai kur paberti gali ir nealergišką kūdikį — juk virškinimo sistema dar gerai nesusiformavusi, sako gydytoja, bet jei tai užsitęsia ar jei beria ir vyresnį vaikutį, verta susirūpinti.

Ar tai išaugama?

„Gali būti ir taip, ir ne” — sako alergologė. Vieniems alergija praeina, kitus kamuoja visą gyvenimą, tretiems atsiranda kitos alergijos formos.

Ką daryti?

Jei šeimoje yra alergiškų asmenų, rekomenduojama papildomus maisto produktus ir sultis kūdikiui pradėti duoti ne anksčiau kaip šeštą gyvenimo mėnesį. Naujus maisto produktus patartina duoti po vieną ir tik po vieną naują produktą per savaitę. Iki 9-12 mėnesių amžiaus geriau neduoti ragauti kiaušinių, žuvies ir kviečių miltų produktų.
Jei įtariate alergiją, būtina kreiptis į gydytoją. Patariama atlikti RAST (radioalergosorbentinį) tyrimą arba odos dūrio mėginius, patvirtinančius alergiją. Pažeistas odos vietas reikia ypatingai saugoti nuo traumų, dirgiklių, gali prireikti gydymo antibiotikais bei eliminacinės dietos laikymosi.
Namuose, kur auga alergiškas kūdikis, nereikėtų laikyti gyvūnėlių su kailiu — jie aktyvina ligą. Todėl jei labai norisi mažo draugo, gydytoja pataria rinktis vėžlį, bet jokiu būdu ne kačiuką, šuniuką ar šinšilą.