Kas seka po ko?

Trečią, ketvirtą gyvenimo savaitę naujagimis turi kelti galvytę ir išlaikyti ją – bent sekundę ar dvi. Su galvos kėlimu susiję nugaros ir liemens raumenys, stuburo formavimasis. Antrą, trečią gyvenimo mėnėsį vaikas pradeda vartytis. “Turbūt visos mamos yra tai patyrusios – paguldydavai ant stalo ar ant lovos, ir vaikutis niekada neapsiversdavo – per tą laiką gali nubėgti į vonią ar dar kažką greitai nuveikti. Bet vieną gražią dieną jis apsiverčia ir nukrenta nuo to stalo“, — pasakoja docentė. Kad vaikutis apsiverstų, ir mamai reikėtų truputį pasistengti: pervystydama pirmų savaičių vaikutį turi guldyti ant pilvuko – tai skatina laikyti galvutę ir tobulėja liemens judesiai. Praėjus keliems mėnesiams po apsivertimo, vaikelis gali pradėti šliaužioti. Taigi to galime sulaukti iš penkių-septynių mėnesių kūdikio, arba net ir vėliau. Kai sustiprėja kojų ir liemens apačioje esantys raumenys, vaikutis ima ropoti – paprastai prieš pradedant vaikščioti – tarp aštuonių ir dvylikos mėnesių. Pats atsisėsti gali ir šešių, ir aštuonių mėnesių kūdikis. Kai kurie pradeda sėdėti labai anksti – būdami vos penkių mėnesių. Jei dar nesėdi aštuonių mėnėsių vaikutis, reikia stebėti, ką jis dar daro – galbūt puikiai vartosi ir net šliaužoja, gal sėdėti jam tiesiog nepatinka. Žodžiu, vaikas nebūtinai vystosi taip, kaip parašyta vadovėliuose, ir nebūtinai vienas veiksmas seka po kito: „Reikia žiūrėti kompleksiškai. Jeigu vaikas apskritai nejudrus, vangus, suglebęs – tada reikia ieškoti raumenų, nervų ar kitokios ligos. Tačiau nereikia nerimauti, jei vaikas atsistojo nešliaužiojęs, arba jei nemėgsta stovėti ar sėdėti. Tačiau viena taisyklė galioja visiems vaikučiams – iki keturiolikos mėnėsių mažyliai turi pradėti vaikščioti.

Ar verta skubinti?

„Jei vaiką dirbtinai forsuosite, galbūt jo intelektualines savybes ir paskatinsite, bet judamojo aparato vystymąsi – kažin. Jis toks senas, primityvus, ir kaip genetikos lemta, taip ir bus. Mama gali tik padėti vaikučiui vystytis – paskatindama judesį, pamasažuodama, tačiau jokiu būdu nereikia to dirbtinai forsuoti“, — pataria pašnekovė. Štai vienas iš netinkamo elgesio pavyzdžių – dar nesėdintis kelių mėnesių kūdikis sodinamas apkamšius iš visų pusių pagalvėmis – krypsta mažojo stuburiukas. Kol vaikas pats nesisėda, nerekomenduojama sodinti jo ir į vertikalią nešioklę. Beje, rinkdamiesi nešioklę atkreipkite dėmesį, ar kieta jos nugarėlė ir ar ji turi vaiką prilaikančius diržus. Nereikia vaikučio sodinti per prievartą – kai jo kūnelis bus pakankamai išsivystęs, jis pats tai padarys. O jei mažylis jau rodo norą atsisėsti, galima jam padėti – tegu vaikutis sėdasi laikydamasis už jūsų pirštų. Šliaužiojimo ir ropojimo metu atliekami judesiai teigiamai veikia stuburo vystymąsi, todėl reikėtų paskatinti vaikutį tai daryti – pavyzdžiui, paguldyti vaiką ant pilvo, priglausti savo delną prie jo padukų ir vos stumtelėti. Arba priekyje mažylio padėti žaisliuką, kad bandytų jį pasiekti. Ir pabaigoje – apie berniukus ir mergaites: taip jau gamta lemia, kad berniukai paprastai gimsta didesni ir sunkesni už mergaites, ir vystosi jie paprastai greičiau.

Puslapiai: 1 2