Socialiniuose forumuose netyla diskusijos tarp mamų, kurios lenktyniaudamos tarpusavyje giriasi savo kūdikių gebėjimu anksti (3,5-4 mėn.) sėdėti. Mane šokiravo mamų neišmanymas ir nenoras domėtis ar pasikliauti specialisto kompetencija motorinės raidos principais, t.y. kokius motorinius įgūdžius pirmiausiai turi kūdikis atlikti ir kokia seka turi vystytis. Pasirodo, yra manančių jog visiškai normalu, kad jau 3,5 ar 4 mėnesių kūdikis sėdi. Mamos būkit protingos!!! Šio straipsnio tikslas supažindinti tėvus, kokią žalą darome savo vaikams per anksti skatindami jį sėdėti.

Kol kūdikis geba gulėti ant pilvo ir nesėdi savarankiškai, formuojasi kaklinės stuburo dalies linkis. Kai pradeda sėdėti, kūdikio nugarytė būna C raidės formos ir lavėjant sėdėjimo pusiausvyrai ir ilgėjant sėdėjimo trukmei, formuojasi krūtininės stuburo dalies linkis. Kai kūdikis pradeda savarankiškai stovėti prie baldo, tik tuomet formuojasi juosmeninės stuburo dalies linkis. Per anksti skatindami vaiką sėdėti ar vaikščioti, stabdome stuburo linkių formavimąsi, o tai gali atsiliepti vyresniame amžiuje laikysenos sutrikimais, nugaros skausmais ir kt. Todėl norėdami gero savo vaikams, gyvenkime ne šia diena, o galvokime apie savo vaikų sveikatą.

Dažnas tėvelių pirkinys gimus vaikui būna spyruoklinis gultukas, vėliau vaikštynė, šokliukas, stumdukas.

Spyruoklinis “gultukas” gali neigiamai  paveikti sėdėjimo raidą. Spyruokliavimas skatina suptis “visu kūnu ir dėl to atsiranda dažnai labai stiprus opistotonuso ekstensorinis spazmas” (nugaros raumenų mėšlungis). Spyruokliniame “gultuke” prisegtas kūdikis praranda galimybę patenkinti savo motorinius poreikius natūraliu būdu. Tačiau vis dėlto kūdikį stipriai stimuliuoja netoliese besisukiojanti mama, ir taip jis neišvengiamai ima žaisti, naudodamas ekstensoriniais spazmais. Pakankamai ilgai laikyti pritvirtinti prie tokio baldo vaikai, būdami 10-12 mėnesių amžiaus ir jau turėdami sėdimos padėties pusiausvyros reakcijas, laisvai sėdėdami nuolat pradeda suptis ir pargriūna aukštielninki. Dažniausiai kūdikiai ypač greitai išmoksta sėdėti tada, kai jie dažnai turi galimybę sėdėti tėvams ant kelių; “jojant” sėdėjimo plokštuma juda, o tai normaliai ir sparčiai ugdo automatines pusiausvyros reakcijas ir kūno padėties išlaikymo refleksus.

Kai vaikas pradeda vaikščioti, dažnai girdime, kad vaikutis nesisaugo, griūna, užsigauna. Leiskite jam vystytis ir nedarykite meškos paslaugos! Pasirodo yra manančių, kad normalu net 4-5 mėn. amžiaus kūdikius įsodinti į šokliuką ar vaikštynę. Apie jų daromą žalą ir galimas pasemes jau kitame straipsnyje.

Suaugusieji neturėtų sutrikdyti kūdikio stambiosios motorikos raidos ginčytinomis pagalbinėmis priemonėmis arba atgyvenusiais įpročiais, kaip reikia prižiūrėti vaikutį. Sveikam vaikui, kad galėtų pagal amžių ropoti, sėdėti ir stovėti, tereikia pakankamai judėjimo laisvės ir jaukiai įrengto kambario ar žaidimo erdvės. Spyruoklinis “gultukas”, “šokliukas”, vaikštynė, ankšti vežimėliai ar maži maniežai nėra sukurti gamtos. Jei ir naudojant šias pagalbines priemones, vaiko motorika optimaliai vystosi, tai reikia dėkoti jokiu būdu ne joms, o sveikam vaiko organizmui.

Tačiau kai kūdikis turi nors ir menką motorikos sutrikimą, konsultuojantis specialistas turi informuoti tėvus ir atkreipti dėmesį, kokias neigiamas pasekmes kūdikiui gali turėti mėnesius trunkantis netinkamų ir nepritaikytų pagalbinių prietaisų naudojimas.

VAIKUI FIZIŠKAI, EMOCIŠKAI IR PSICHOLOGIŠKAI SAUGIAUSIA ANT TĖVŲ RANKŲ. Jokie daiktai pakaitalai nepakeis tėvų rankų šilumos ir skiriamo dėmesio.

Autorė kineziterapeutė dr. Laura Straubergaitė: nuotolinės kineziterapeuto, psichologo konsultacijos, švietėjiška, prevencinė informacija apie  kūdikio/vaiko motorinę raidę, fizinės sveikatos gerovę

Mob.: +370 674 99009; info@vsic.lt

www.vsic.lt