Tikriausiai teko girdėti istoriją apie Pompėjoje atkastas šuns ir berniuko susivijusias liekanas. Stambaus šuns skeletas buvo apkabinęs vaiką. Ant gyvūno antkaklio archeologai aptiko įrašus, kad jis berniuką išgelbėjo skęstantį ir užstojo nuo užpuolikų. Tikriausiai didysis vaiko draugas stengėsi apsaugoti jį ir trečiąjį kartą. Istorijoje žinoma ir daugiau didvyriškų šunų, tačiau tuo pačiu sklando pasakojimai apie šunų sužalotus vaikus. Tad kaip yra iš tiesų — vaikas ir šuo – laimė ar nelaimė? Ar jie gali drauge augti ir gyventi, ar reikėtų juos atskirti? Apie tai kalbamės su Vilniaus mondioringo klubo dresūros instruktoriumi, figurantu Kęstučiu Vaičiūnu, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja parazitologe Natalija Abramova ir psichologe Aiste Kratavičiūte.

Šunis auginančios šeimos, pradėjusios lauktis naujagimio, ima svarstyti, kaip šuo reaguos gimus vaikeliui. Nerimaujama, kad šuo pradės pavydėti ir taps agresyvus.

Kęstutis Vaičiūnas: jei šuo yra tinkamai išauklėtas, stabilios psichikos ir dresuotas — besilaukiančioms šeimoms nereikėtų nerimauti dėl gyvūno reakcijos ir elgesio atsiradus mažyliui. Tinkamai išauklėtas šuo žino savo vietą šeimos hierarchijoje — ji yra žemiausia. Atsiradus naujam nariui — šeimininkai turi augintiniui parodyti, kad kūdikis — ne žaisliukas, ne naujas žaidimų draugas, ne šuniukas, o dar vienas viršesnis šeimos narys. Pratinkite šunį prie minties, kad kūdikis yra svarbesnis šeimos narys nei jis. Pavyzdžiui, pirmiau pamaitinkite vaiką, tik vėliau šunį, kiekvieną kartą sudrausminkite jei šuo urzgia ar loja ant kūdikio ir pan.

Žinoma, sumažėjęs dėmesys (o ypač jei šuo buvo smarkiai lepinamas) gali išprovokuoti pavydą. Tačiau gerai išauklėtas ir kontroliuojamas šuo greitai susitaikys su pavydu ir pripažins naująjį šeimos narį.

Galbūt, kol kūdikis paaugs, šunį vertėtų išvežti iš namų? Kaip patartumėte elgtis?

Kęstutis Vaičiūnas: išauklėto šuns išvežti iš namų nėra reikalo. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad su vaikeliu leisti arba neleisti bendrauti (pvz., leisti apuostyti) tik prižiūrint suaugusiam žmogui, kuris puikiai geba šunį valdyti.

Kaip šunį supažindinti su naujuoju namų gyventoju — kūdikiu?

Kęstutis Vaičiūnas: norėdami šunį supažindinti su kūdikiu leiskite gyvūnui prieiti prie vaikelio, jį iš tolėliau apuostyti. Tačiau neleiskite augintiniui kūdikio laižyti ar bandyti liesti letena arba snukiu. Šuo turi suprasti, kad naujagimio lietimas jam yra tabu. Jokiu būdu neleiskite šuniui įsijausti į kūdikio „motinos” vaidmenį. Įsijautęs ir pradėjęs globoti vaiką šuo gali pridaryti nemaloniu ir net skaudžių dalykų… Tačiau jei auginate nepaklusnų gyvūną — jokiu būdu neleiskite jo prie kūdikio — net su pavadžiu. Šuo gali kūdikį užgauti besidžiaugdamas, nenorėdamas pakenkti.

Prieš gimstant kūdikiui patartina šunį leisti į 3-6 mėnesių „šuniškus mokslus” — paklusnumo kursus.

Kokią psichologinę naudą patiria vaikas augdamas drauge su šunimi?

Aistė Kratavičiūtė: mažam vaikui gyvūnas yra tarsi dar vienas žaislas, kurį galima pešioti, tyrinėti, į kurį galima įsitverti pradėjęs vaikščioti. Gaji nuomonė, kad šuo, kaip ir kitas naminis gyvūnas, skatina ūgtelėjusio vaiko pareigos ir atsakomybės jausmų vystymąsi. Kartu augančių vaiko ir šuns santykis gali būti labai ypatingas — gyvūnas tampa ir mažylio gynėju, ir guodėju, ir žaidimų draugu, ir pasididžiavimo objektu.

Svarbu pažymėti, kad kai šeimoje gyvena šuo, ar kitas naminis gyvūnas, ugdomas humanistinis požiūris į gyvūnus apskritai.

Jei šeima šuns neaugina, tačiau ruošiasi jį įsigyti, ar reikia atsižvelgti į vaiko amžių?

Aistė Kratavičiūtė: vaiko amžius nėra svarbiausias faktorius. Tačiau geriau šunį įsigyti kai vaikelis šiek tiek ūgtelės — Jums bus lengviau pasirūpinti dar vienu „vaiku”. Nusprendę įsigyti šunį pasitarkite su visais šeimos nariais, nuspręskite kokios veislės ir temperamento šuns norėtumėte (šiuo klausimu galite pasikonsultuoti su kinologais). Bendras sutarimas yra labai svarbus, nes augintinį mylėti ir juo rūpinti turės visa šeima. Pasirūpinkite, kad tuo metu, kai į namus parsivešite šuniuką, visi šeimos nariai būtų namuose. Tada šuo suvoks, kad vaikas/-ai gyveno čia anksčiau už jį ir hierarchiškai yra už jį aukščiau. Jei nerimaujate kaip vaikas reaguos į šunį, prieš įsigydami gyvūną, surenkite repeticiją — apsilankykite pas draugus auginančius šunį, supažindinkite vaiką su juo. „Repeticijos” metu pamatysite kaip vaikas elgiasi, ar nebijo šunų.

Naminiai gyvūnai yra puikūs bičiuliai, tačiau ir parazitų nešiotojai. Kokias parazitines ligas platina šunys? Ar jos pavojingos nėščiosioms ir naujagimiams, vyresniems vaikams?

Natalija Abramova: nors šuniukai mieli šeimos nariai, jie gali užkrėsti nemaloniomis ir net pavojingomis ligomis: echinokokoze ir toksokaroze, o ant kailio parnešti ir toksoplazmozę sukeliančių pirmuonių toksoplazmų (šios ypač pavojingos besilaukiančioms mamoms). Žmogaus sveikatai gali pakenkti uncinarijos ir alveokokai. Paprastai šiomis ligomis susergama dėl nepakankamos higienos ir netinkamo elgesio su šunimis (pvz., reikia drausti vaikui liesti sergantį gyvūną, nes tai gali baigtis ūmiomis ir sunkiomis ligos komplikacijomis). Būtina atsiminti, kad dauguma šuniukų jau gimsta užsikrėtę toksokaromis ir po trijų savaičių išskiria į aplinką parazitus. Net ir sirgdami augintiniai gali atrodyti sveiki — jie juk negali pasiskųsti, pasakyti, kad jiems kažkas negerai.

Kokias prevencines priemones rekomenduotumėte?

Natalija Abramova: pats svarbiausias dalykas — tinkamas elgesys su gyvūnu. Jo būtina mokyti vaikus:

Puslapiai: 1 2