Dabar kūdikių guldymo laisvė neturi jokių ribų – nori, guldyk lovoje šalia savęs, nori – lovytėje, vežimėlyje, gultuke, automobilinėje kėdutėje, ant grindų ar sofos. O gali išvis neguldyti, bet nešioti pasikabinęs vaikjuostėje. Vis dėlto, keletas patarimų apie mažylių guldymą būtų ne pro šalį. Apie kūdikių guldymą pasakoja akušerė Agnė Škudienė.

Guldymas ant pilvuko – ar tikrai pavojinga

Guldymas ir migdymas ant pilvuko įvardijamas kaip vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Tačiau naujagimiams tokia padėtis (kniūbsčiomis ar ant šono) yra natūralesnė, nei miegas ant nugaros. Pastebėta, kad naujagimiai renkasi tokią miego padėtį, kokioje miegojo pirmuosius kartus po gimimo. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei jis miega tik kniūbsčias, tereikia pašalinti kitus rizikos faktorius – apsaugėles, pagalves, minkštus žaislus, antklodę, guldyti ant tvirto pagrindo, išvėdintame, vėsiame tėvų kambaryje. Esu įsitikinusi, kad naujagimiai ir kūdikiai, jei bendrai yra sveiki, turi labai stiprų išgyvenimo instinktą, todėl jei įbes nosytę į čiužinį ir pasidarys sunku kvėpuoti, paprasčiausiai pasuks galvytę į šoną.

Ar palikti gulintį ant pilvuko nakčiai

Ant pilvo palikti miegoti per naktį ir dienos metu tikrai saugu yra tada, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros. Tiems kūdikiams, kurie nepripažįsta kitos miego pozos, galioja anksčiau aprašyta taisyklė – pašalinti visus kitus rizikos faktorius. Kita vertus, kūdikiai, kaip ir suaugusieji, miego metu bent minimaliai keičia pozas.

Ar vartyti, kad nesuplokštėtų galva

Nuo 1990 m. pasaulyje paskelbta rekomendacija guldyti vaikus ant nugaros, ant tvirto čiužinio, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Tuo pačiu stipriai padaugėjo plagiocefalijos (suplokštėjusių galvų) atvejų. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia „labai gerai miegantiems“ kūdikiams, kurie daug laiko miegodami praleidžia ant tvirto pagrindo – lovelėje, autokėdutėje, gultuke. Taip pat būdinga neišnešiotiems ar silpną raumenų tonusą turintiems kūdikiams.
Jei naujagimis gimė išnešiotas ir sveikas, jis nuo gimimo sugeba bent minimaliai pasisukti, kad gulėti būtų patogiau. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti. Vadinasi jėgų pasukti galvą jam tikrai pakanka.

Ką daryti, jei nugulėjo galvytę

Pirmiausia – kreiptis į gydytoją. Mažesniems kūdikiams šią bėdą ištaisyti lengviau, nes jų kaulai dar pakankamai minkšti. Tai nėra liga, o tik kosmetinis defektas, tačiau kuo vaikas vyresnis, tuo rimtesnių korekcijų gali prireikti.

Jau kuris laikas kalbama apie „ketvirtąjį nėštumo trimestrą“, kurio hipotezė yra tokia: žmonių jaunikliai gimsta nepakankamai subrendę (kaip sterbliniai gyvūnai), nes jei gimdoje vystytųsi ilgiau, moterys tiesiog nesugebėtų jų pagimdyti. Štai kodėl pirmieji trys mėnesiai būna tokie sudėtingi – žindymo problemos, diegliai ir pan.

Pagrindiniai patarimai, norint išvengti kaukolės suplokštėjimo ar jį atstatyti:

Miegas vis kitoje lovytės pusėje. Paprastai vaikai įpranta miegoti nusukę galvą į tam tikrą pusę, nes ten yra kažkas įdomaus, pvz. langas. Kiekvieną kartą guldydami vaiką į lovelę, keiskite puses, kad langas matytųsi galvą pasukus į kitą pusę. Kad būtų paprasčiau, kryptį galite keisti kas savaitę.
Maitinimas. Žindomiems kūdikiams taip pavyksta natūraliai, o maitindami iš buteliuko keiskite gulėjimo puses.
Mankšta ant pilvuko. Nors migdyti ant pilvo kūdikių nerekomenduojama, būdravimo metu tai puiki mankšta, stiprinanti nugaros, pečių ir kaklo raumenis, kurie reikalingi pasukti galvą į kitą pusę. Rekomenduojama pradėti nuo gimimo. Priklausomai nuo amžiaus tokioje padėtyje kūdikis turėtų praleisti 30-60 min. per dieną.
Nešiojimas. Nešiojant kūdikius vertikalioje padėtyje – tiesiog ant peties ar nešynėje – irgi galima išvengti plagiocefalijos.
Paprastai plagiocefalija išnyksta iki 6 mėn., kuomet kūdikis pradeda sėdėti ir vis mažiau laiko praleidžia gulėdamas.

Ar kūdikį laikyti tik lovytėje

Palaikau dažną kūdikių nešiojimą ant rankų ar nešynėse, nes jau seniai paneigtas mitas, neva „pripras ir reikės nešioti visada“. Tačiau būti šalia mamos yra fiziologinis kūdikio poreikis! Jau kuris laikas kalbama apie „ketvirtąjį nėštumo trimestrą“, kurio hipotezė yra tokia: žmonių jaunikliai gimsta nepakankamai subrendę (kaip sterbliniai gyvūnai), nes jei gimdoje vystytųsi ilgiau, moterys tiesiog nesugebėtų jų pagimdyti. Štai kodėl pirmieji trys mėnesiai būna tokie sudėtingi – žindymo problemos, diegliai ir pan. Sprendimas – kuo daugiau vaikus nešioti nešynėse, priglaustus prie kūno, taip sukuriant buvimo gimdoje jausmą.
Taip pat daugybė tyrimų skelbia, kad Afrikos kūdikiai iki 6 mėn. (kol nenusileidžia ant žemės ir nekankina badas) stipriai lenkia vakariečius vaikus tiek savo fizine, tiek emocine branda. Kodėl? Jie visada su mama nešynėje, oda prie odos kontakte. Judėdami kartu su mamos kūnu jie treniruoja savo raumenis, matydami besikeičiančius vaizdus ir būdami vertikalioje padėtyje greičiau pažįsta aplinką, lengviau išmoksta vaikščioti. Nuolat girdėdami mamos širdį, balsą, užuosdami kvapą – yra ramesni ir jaučiasi saugesni, nes į poreikius atliepiama tuojau pat. Be to, jie nesumaišo dienos su naktimi, nes dienos miego metu jie vis tiek yra judesyje, bruzdesyje, o naktį miega gulėdami lovoje šalia mamos. Kokius pojūčius ir gebėjimus gali vystyti nuolat lovelėje gulintis ir lubas tyrinėjantis mažylis?
Noriu paminėti ir tai, kad nešioti vaikus reikėtų veidu į save (nesvarbu, ant krūtinės, ar ant nugaros), kai pradės rūpėti aplinka – jie tikrai apsidairys. Patartina rinktis ne kelnaičių tipo (jos tinkamos būtent nešiojimui veidu į pasaulį), o stačiakampio pagrindo nešynes. Svarbu sureguliuoti nešynės aukštį, taisyklė paprasta: vos palenkę galvą žemyn, turėtumėte sugebėti pabučiuoti savo vaikui galvytę. Visi šie patarimai reikšmingi tiek dėl nešiojančio suaugusiojo, tiek dėl besivystančio vaiko stuburo ir sąnarių sveikatos.

Gultukai ir automobilinės kėdutės

Gultukų nerekomenduoju naujagimiams iki mėnesio. Vėliau, jei vaikui jame būti patinka, tai gali būti didelė pagalba mamai. Tačiau gultukas turi būti naudojamas tik retkarčiais, kai mama tikrai negali užsiimti su vaiku (pvz. nori nusprausti duše). Nei gultuke, nei autokėdutėje negalima palikti miegančio vaiko be priežiūros – nesvarbu tai dienos ar nakties miegas. Jei vaikas miega autokėdutėje kelionės metu, jis taip pat turi būti nuolat stebimas, nes daugiau nei 90 proc. kūdikių mirčių autokėdutėse ar gultukuose įvyksta dėl uždusimo, kai kvėpavimo takus užspaudžia dirželiai arba jie užsispaudžia neteisingai nulinkus galvai.

Rekomendacijos dėl staigios kūdikių mirties sindromo

Dažniausiai sutinkama rekomendacija yra guldyti ant nugaros, kartais leidžiama guldyti ant šono (tačiau gulintis ant šono kūdikis labai greitai gali nusiversti ant pilvo), o miegas gulint ant pilvo visada nurodomas kaip vienas iš staigios kūdikio mirties sindromo rizikos faktorių. Tačiau tiksli šio sindromo priežastis iki šiol nėra žinoma, bet vis daugiau mokslininkų pritaria hipotezei, kad tai susiję su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu. Kitaip tariant, staigios mirties sindromas ištinka tada, kai kūdikis pats nustoja kvėpuoti. Miegojimas ant pilvo, lovos apsaugėlės, minkšti žaislai šalia – tai rizikos faktoriai, didinantys tikimybę kūdikiui uždusti.

Kaip neužgulti kūdikio, jei jis miega su tėvais vienoje lovoje

Tai iš senų laikų išlikęs mitas, jog negalima miegoti su kūdikiu vienoje lovoje, kad jo neužspaustum ir neuždusintum. Aš pritariu prieraišiosios tėvystės principams ir netgi rekomenduoju su kūdikiu nuo gimimo iki bent jau pusės metų miegoti kartu. Tyrimais įrodyta, kad jei mama (natūralu, kad tai ji miega su vaikučiu) yra sveika, nepervargusi, neapsvaigusi nuo kvaišalų, ji niekaip negali uždusinti vaiko savo kūnu netyčia. Praktikoje sutampa, kad jei mama išimtinai žindo, tai ji beveik visada miega kartu su kūdikiu, nes taip paprasčiau jiems abiems. Be to, tokia mama miega žymiai jautriau – kaip katė – girdi, jaučia kada kūdikis verčiasi, bunda, ieško krūties. Yra tyrimų, kurie kaip tik rekomenduoja miegojimą kartu, kaip staigios kūdikių mirties sindromo prevenciją, nes taip jautriai mieganti mama pabunda tada, kai kūdikis nustoja kvėpuoti (naujagimiams yra normalu retkarčiais nekvėpuoti 3-5 s.)

Ar tikrai nereikia pagalvės

Kūdikiams iki metų pagalvės nerekomenduojamos. Jei atsiranda sloga, kosulys, galima po galva dėti sulankstytą vystyklą, kuris šiek tiek ją pakels ir palengvins gleivių nutekėjimą, bet tikrai nereikia suteikti pusiau sėdimos padėties. Be to, pagalvės ir kiti lovytėje esantys daiktai didina kūdikio uždusimo riziką.

Kūdikio čiužinys

Čiužinių įvairovė tikrai didelė, visi turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau pagrindinė taisyklė – čiužinys turi būti tvirtas (nebūtinai tai reiškia kietas), jokiu būdu ne poroloninis ar poliuretaninis, į kurį vaikas tiesiog „įsminga“. Taip pat labai svarbu, kad ant čiužinio būtų lygiai, be raukšlių užklota tinkamo dydžio paklodė, kuri nesusijauktų miego metu. Labai patogu naudoti paklodes su guma.

Lovytė su užuolaidomis

Lovytės užuolaida sumažina erdvę, kuri naujagimiui ir kūdikiui gali būti bauginanti, nes neįprasta po gyvenimo gimdoje patirties. Jei nuspręsite kabinti užuolaidą, nepamirškite jos reguliariai išskalbti, kad nesikauptų dulkės.

Suktukas virš lovytės

Įsivaizduokite, jei Jums reikėtų visą dieną, ar didžiąją jos dalį, gulėti lovoje ir žiūrėti į lubas. Ir taip kasdien. Tikriausiai nelabai įdomu. Didesni vaikai labai nemėgsta sirgti, nes reikia gulėti lovoje, juk daug smagiau būti ir bendrauti su šeima, lankytojais. Kodėl galvojame, kad kūdikiui to nereikia? Į suktuką, karuselę virš lovytės retkarčiais tikrai smagu pasižiūrėti, pasiklausyti iš jos sklindančios muzikos, bet tai negali atstoti mamos žaidimų, mylavimų, lopšinių.

autorė akušerė Agnė Škudienė

2016 m. rugsėjo mėn. „Mamos žurnalas“