ŽINDYMAS VIEŠUMOJE
Įsibėgėja pavasaris, norisi vis daugiau laiko praleisiti lauke. Mamos, turinčios kūdikėlius ar mažiukus vaikučius, kelia sau klausimą kaip derinti ilgą buvimą lauke ir žindymą… Negi bėgiosi namo kaskart vaikeliui užsinorėjus pažįsti? Bet ar tikrai reikia taip apsisunkinti? Juk galima tiesiog pažindyti vaikelį čia ir dabar esant lauke.
Žindymas viešumoje – vienas iš daug įvairių nuomonių susilaukiančių klausimų
Kad ir kaip tai atrodytų paprasta, vis tik žindymo temoje vienas iš daug įvairių nuomonių susilaukiančių klausimų yra žindymas viešumoje. Kadangi vieša erdvė – visų erdvė, tai daugelis jaučiasi turintys teisę išreikšti savo nuomonę: galima ar nederėtų to daryti. Nuomonių spektras labai platus – nuo didelio džiaugsmo bei palaikymo matant tokias mamas ir jų laimingus vaikus iki žindančių viešumoje moterų pasmerkimo ir vadinimo vulgariomis. Mat yra manančių, jog jei krūtis kažkiek atidengta, tai yra pernelyg seksualu, nepadoru ir toks vaizdas provokuoja aplinkinius, ypač vyrus. Pasirodo, kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, moterys, žindančios vaikus viešumoje, kai kurių žmonių netgi gali būti apkaltintos ekshibicionizmu
Kuo vaikelis didesnis, tuo labiau aplinkiniai atkreipia dėmesį ir linkę vertinti, komentuoti, išsakyti savo nuomonę. Tai, kokio amžiaus vaikelio žindymas jau stebina, labai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje yra gyvenama, kultūros.
Moterys jaučiasi nejaukiai
Moterys jaučiasi nejaukiai, kai žindydamos viešumoje susilaukia nemalonių replikų ar įkyrių piktų žvilgsnių. Šie nemalonūs išgyvenimai gali ne tik sulaikyti nuo žindymo viešumoje ir stengtis laiką planuoti taip, kad netektų to daryti, bet ir lemti moterų su žindomais vaikais vengimą būti viešumoje, o pasekmė – užsidarymas namuose ir didesnis pavojus atsirasti neigiamiems padariniams tiek vaiko, tiek moters savijautai, nuotaikai bei jų tarpusavio ryšiui.
Pasiryžimas žindyti
Pasiryžimas žindyti viešumoje labiausiai priklauso nuo to, kiek tvirtas nuostatas turi pati mama. Reikėtų dar iki gimstant vaikeliui apmąstyti šią temą, apgalvoti žindymo situacijas, kurios gali būti mažiau patogios. Pasiruošti joms. Kartais mamos net linkusios žindymą užbaigti kur kas anksčiau, nei galėtų, vien dėl to, kad vengia atsidurti situacijose, kai tektų žindyti viešumoje jau ūgtelėjusį vaikelį. Būtina pasverti, kas svarbiau – nepatogi situacija ar didžiulė nauda, kuri pasireiškia ne tik dabartyje, bet turės įtakos visam gyvenimui?
Būtina aptarti šią temą ir su savo vyru.
Kai kurie tyrimai atskleidžia, kad daugumos vyrų nuomonė apie žindymą viešumoje yra palanki, tačiau kitų tyrimų duomenimis, vis dėlto nemažai vyrų yra linkę tai vertinti neigiamai, kadangi mano jog moters krūtų nuogumas gali trikdyti aplinkinius. Dažniausiai toks požiūris kyla iš nuostatos, jog moters krūtys yra seksualumo atributas, pamirštant, kad jų svarbiausia funkcija, duota gamtos, vis dėlto yra kūdikio maitinimas. Taigi reikėtų išnagrinėti žindymo viešumoje temą, akcentuojant, kad žindymas yra natūralus, normalus dalykas. Taip pat reiktų iš anksto apgalvoti, kaip ramiai ir pasitikint savo pasirinkimais atlaikyti kitų žmonių neigiamą požiūrį į žindymą, ypač viešumoje.
Apsisprendimas žindyti viešumoje
O kai jau apsisprendėte žindyti viešumoje, kai to reikės vaikeliui, tada apsišarvokite kantrybe, jei atsiras žmonių, kurie drįs tai kažkaip replikuoti. Prisiminkime, kad žmonių psichologija yra tokia, jog jie turi poreikį kažką kontroliuoti, valdyti, jausti savo galią, kadangi pasąmonės lygmenyje tai kelia pojūtį, kad mes egzistuojame, esame pajėgūs valdyti šį pasaulį, o tai teikia kitą psichologinį malonumą – saugumą. Todėl žmonės linkę kištis į kitų reikalus, komentuoti, nurodinėti, ginčytis, patarinėti… Jei kažkas kliudo jus replikomis, nepriimkite to asmeniškai, o tiesiog pagalvokite, kodėl šis žmogus taip elgiasi, kokį psichologinį savo poreikį jis bando patenkinti? Geriausia net nesivelti į diskusijas, o daryti taip, kaip jums yra geriausia.
Prisimenant mano pačios žindymo kelionę, galiu pasidžiaugti, kad per 10 mano motinystės metų, kurių metų kur kas daugiau laiko žindžiau, nei nežindžiau, beveik neteko susidurti su aplinkiniais viešumoje, kurie kažkaip komentuotų, kritikuotų, neigiamai vertintų. Nuo pat pirmų pirmojo vaikelio gimimo savaičių žindyti būnant lauke man buvo savaime suprantamas dalykas – juk nebūsime visą laiką užsidarę namuose, o mažutėlis kūdikėlis pavalgyti nori tikrai labai dažnai. Teko lauke žindyti vaikus ir kur kas didesnius, jau ne kūdikėlius – ir vieneriu, ir dvejų, o gal ir trijų (nors tokio amžiaus jie to prašydavo jau tik prieš miegelį)… Ir dabar kasdien būnant lauke prisėdu pažindyti savo vienmečio. Man tai absoliučiai įprastas dalykas. Linkiu, kad taip būtų ir jums, o aplinkiniams – palaikykime žindančias mamas, nes jos savo vaikams suteikia geriausia, ką gali.
Daugiau apie tai, kaip jaustis tvirtai žindymo pasirinkimuose, skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 metų leidimas).
Autorė
Psichologė Karolina Tarnauskienė
Facebook: Išsipildymas Motinystėje
