Kaip dažnai motina turi maitinti kūdikį? Ką daryti, jei kūdikis neima krūties?

Kodėl atsisako žįsti?

Pasitaiko, kad mažas kūdikėlis atsisako žįsti. Tokio elgesio priežastys gali būti pačios įvairiausios, nuo sveikatos sutrikimų iki kūdikio valgymo įpročių nepaisymo. Vaikutis žįsti gali atsisakyti jei:

• Jau yra gavęs žinduką, o ypač buvo maitintas buteliuku. Per žinduką pienas arba mišinukas teka lengviau, o norėdamas pasimaitinti iš krūties mažylis jau turi padirbėti… Skiriasi žindymo mechanika. Kūdikiui žindant krūtį yra visai kita jo apatinio žandikaulio padėtis, nei maitinant buteliuku (tai padeda vystytis taisyklingam sąkandžiui). Jei mažylis atsisako žįsti krūtį dėl šios priežasties —  vis tiek galima (o ir reikia) toliau žindyti, tik teks išlaikyti kūdikio irzlumo testą…
• Kūdikiui skauda burnytę arba jis serga. Tada galima mažylį maitinti nutrauktu mamos pieneliu šaukšteliu ar iš puodelio. Nenustebkite, taip maitinti reikėtų tam, kad kūdikis neprarastu sugebėjimo žįsti. Jei vaikeliui dygsta dantukai —  prieš žindymą galima patepti dantenas specialiu tepaliuku. Jei vaikelį kamuoja sloga —  prieš maitinimą išvalykite noselę.
• Pakito pieno skonis. Taip gali atsitikti mamai suvalgius svogūnų, česnakų, aštriais prieskoniais pagardinto maisto, alkoholio ir pan. Kad taip nenutiktų, mamos turi kreipti dėmesį į savo mitybą, vardan kūdikio atsisakyti kai kurių maisto produktų.
• Verkia, nes tėvai ilgai nereagavo į kurį nors mažylio poreikį (pvz., yra šlapias, išsigandęs, nori bendrauti, yra peralkęs). Tokiu atveju pirmiausia reikia vaikelį nuraminti, patenkinti tuos poreikius ir tik tada maitinti.
• Nepaisoma susiformavusių valgymo įpročių, „tradicijų“. Vaikelis gali atsisakyti žįsti jei patalpoje yra neramu, triukšminga, daug judėjimo, vyrauja jam valgymo metu neįprasta atmosfera. Jei kūdikis nevalgo dėl šios priežasties, reikėtų laikytis tam tikrų „valgymo tradicijų“, t.y., maitinti tam tikroje vietoje ir padėtyje, vaikutis turėtų girdėti jam įprastus garsus ar tylą.
• Pakito mamos kvapas. Kartais vaikelis gali atsisakyti žįsti mamai pasikvėpinus kvepalais. Mažylį klaidina neįprastas kvapas, todėl jis mamą gali priimti kaip svetimą žmogų. Kūdikiai mamą atpažįsta iš kvapo. O ji kvepia pienu!

Kūdikio žindymas tiesiogiai priklauso nuo kūdikio jautrumo aukščiau išvardintiems faktoriams ir nuo kūdikio-motinos tarpusavio ryšio. Labai svarbu, kad mamai būtų sudarytos sąlygos žindyti kūdikį. Šeimos nariai —  vyras ar partneris, tėvai, draugai —  turėtų perimti dalį buities darbų, palaikyti moterį moraliai. Tada mama bus atsipalaidavusi ir galės lengvai maitinti vaikelį. Nes kai mama atsipalaidavusi ir rami —  pieno latakais ima tvinkti pienas. Kai mama sunerimusi, išsigandusi ar supykusi —  pieno latakėliai susitraukia. Dėl to gali imti nerimauti ir žindantis kūdikis, nes per mažai pienuko teka į burnytę. Be to į motinos pieną išsiskirią adrenalinas, kuris gali pakeisti pienelio skonį.

Šeimos nariams svarbu atminti, kad visokeriopa pagalba mamai buityje bei mamos teigiamos emocijos padeda žindymui.

Kiek ir kaip dažnai reikėtų maitinti kūdikį?

Daugumai kūdikių, iki 6 mėn. amžiaus, užtenka vien tik jo mamos pieno (papildomas maistas turi būti įvedamas palaipsniui, po vieną produktą, kai jau vaikas ima domėtis kitu maistu). Tik gimusių naujagimių virškinimo traktas yra geriausiai pritaikytas virškinti mamos pieną, kurio sudėtis kinta priklausomai nuo vaiko amžiaus.

Mamos klausia kiek laiko reikėtų žindyti kūdikius. Vienareikšmio atsakymo negali būti. Jei yra galimybės, rekomenduojama kūdikius žindyti tol, kol vaikas atsisako pats. Tai gali trukti ir iki 2-3 metų.

Anksčiau vyravo nuomonė, kad kūdikius reikia maitinti pagal griežtą grafiką. Dabar manoma, teigiama, kad kūdikius reikia žindyti pagal jų individualius poreikius. Norint nustatyti ar kūdikis pakankamai privalgo, reikia sekti kūdikio svorį ir šlapinimosi dažnumą. Normalu, jog po gimimo naujagimio svoris pirmomis paromis šiek tiek nukrenta. Po kelių parų vaikelio svoris pasiekia buvusį gimimo metu ir ima didėti.

Kad pasisotintų, kūdikis turi žįsti iš vienos krūties apie 30 min. Taip jis ir „atsigeria“, ir „pavalgo“. Maitinimo pradžioje teka skystesnis pienelis. Jį vaikutis lengviau ištraukia. Giliau esantis pienukas yra kaloringesnis. Nuo jo kūdikis pasisotina ir po to miega apie porą valandų. Todėl mamos turi būti kantrios ir vieno maitinimo metu vaikelį primygtinai maitinti tik iš vienos krūties.

Pasitaiko, kad kūdikiai taip giliai įminga, kad net pamiršta valgyti. Tada, atsižvelgiant į svorio augimą, gali tekti tokį miegaliuką ir pažadinti.

Ūgtelėjusius kūdikius galima išmokyti valgyti vėlai vakare ir anksti ryte, o ne naktį. Tačiau naujagimiai žinda ir dieną, ir naktį. Naktinis maitinimas yra labai svarbus, nes naktinis pienukas yra kaloringesnis. Pirmas savaites, kol mama ir kūdikis susipažįsta —  abu dar tik mokosi žįsti ir žindyti —  žindymas gali būti ir labai dažnas. Nereikia bijoti ir panikuoti. Stenkite taisyklingai duoti krūtį, o iškilus klausimams tarkitės su kitomis ilga žindymo patirtį turinčiomis mamomis, žindymu suinteresuotais pediatrais, akušerėmis.

Mamos kantrybės gali pareikalauti vadinamieji kūdikių „augimo šuoliai“ (pirmosiomis gyvenimo dienomis, antrą trečią, ketvirtą-šeštą savaitę, trijų, keturių, šešių, devynių mėnesių). Tada gali atrodyti, kad vaikelis neprivalgo, nes tampa irzlus, nekantrus, blaškosi, spjauna krūtį. Tokiomis dienomis reikia pasitelkti kantrybę ir skirti daugiau laiko kūdikiui. Patartina 2-3 dienas praleisti lovoje su kūdikiu, kuo dažniau liestis su kūdikiu nuogu kūnu. Taip yra stimuliuojama pieno gamyba, o dažniau žįsdamas kūdikis duoda mamos organizmui signalus, kiek jam reikia pienuko. Kūdikis mažiau nerimaus ir blaškysis, jei žindysite prieblandoje arba kambaryje, kuriame niekas nepatraukia akies. Nerekomenduotina kalbėti telefonu, nežiūrėti televizorių, dirbti kompiuteriu.