Justės šeima

Justė: Nuo mokyklos laikų jau mėgau ir nerti, ir megzti, ir šiek tiek siūti. Siuvimas nebuvo pagrindinis pomėgis, bet su mamos ir tetos siuvimo mašinomis pažaisdavau. Besilaukiant antrojo vaiko, gimtadienio proga gavau dovanų siuvimo mašiną. Taip po truputį ir pradėjau. Tai suknytė, tai kelnytės, tai kokį sijoną pasiaurinti, bet taip aktyviai kaip dabar, tikrai nesiuvau. Anksčiau, prieš bandant siūti, siuvimo mašinos instrukciją reikėdavo pasiimt, kad prisiminti, kaip tą siūlą užvynioti (juokiasi). Dabar ir užsimerkus siūti galiu. Na gerai, jau gerai, gal vieną akį primerkus (juokiasi).

Laura: Gražiai čia Justė pasakoja viską, taip mergaitiškai. Aš, tai nuo mažens berniukų draugė buvau, kokie dar rankdarbiai?! Nemokėjau nei megzti, nei nerti, nei siuvinėti, o ką jau ten kalbėti apie siuvimą. Ir visad mėgau visiems pabrėžti, „AŠ NE PRIE MENO” (juokiasi). Pradėjus lauktis antro vaikelio, jau, kad „pagavo” mane įkvėpimas! Pradėjau megzti. Pleduką, kojnytes, batukus, kepurytę, šaliką, kombinezoną… Pradėjau nuo vaikiškų, o galiausiai primezgiau ir sau, ir vyrui, ir draugams bei jų vaikams, galo nebuvo (juokaisi). Gimus Dovydui aprimau, gal praėjo tas „lizdelio sukimo sindromas”? Kadangi esam Klaipėdiečiai, tai vasarą leidau pas uošvius. O jau ten! Ir uošvienė, ir vyro sesuo tikros menininkės! Viena neria nuostabius žaislus, kita užsivedė virvelių manija. Jau tos virvelės ir man labai patiko, sugebėjom iš jų net šviestuvą pagaminti!

Papasakokite plačiau apie savo idėją, savo kūrybą. Ką gaminate, iš kur semiatės įkvėpimo?

Tai kaip jau ir supratote, mūsų idėja – miego žaislai vaikučiams. Tai minkštos pagalvėlės, tam tikri personažai, padedantys vaikams užmigti. Zuikučiai, meškučiai, drambliukai, kačiukai, sraigės, avytės, debesėliai, žvaigždutės ir t.t. Kiekviena mama žino, kad vaikai mėgsta apsikabinti, pasitrinti, kažkokią juostelę pirštukais pačiupinėti, tam, kad užmigtų. Mūsų „Muniukai” neturi jokių aštrių ar kietų detalių, todėl vaikas gali drąsiai užmigti šalia jo ar ant jo. Mūsų pagrindiniai įvepėjai ir testuotojai, žinoma, mūsų pačių vaikai.

Kuo išskirtiniai jūsų siuvami žaislai vaikams? Galbūt turite išskirtinių detalių, ko nesiūlo niekas kitas Lietuvoje?

Prieš išplaukiant į plačiuosius vandenis, pažiūrėjom kokių gi ten ryklių ir auksinių žuvelių yra… Radome daug ir įvairių nertų žaislų, daug pliušinukų ir šiek tiek mamų, kurios siuva mėnuliukus ir žvaigždeles, kaip dekoracijas prie vaikiškų pataliukų. Tokių pagalvyčių – meškučių, kiškučių, avyčių, katyčių ir sraigyčių neradome niekur. Puiku, vadinasi mūsų idėja turi ne tik smagią priešistorę, bet ir išskirtinumą. Kalbant apie kainodarą, tai visada esam atviros pokalbiui ir deryboms su perkančiais. Puikiai suprantame, kad šiais laikais ne kiekviena šeima gali sau leisti „paišlaidauti”, o vaikai tikrai dėl to nekalti, jiems juk visko norisi! Laikomės principo, kad čia pirmiausia yra mūsų mėgstama veikla, savirealizacijos galimybė ir hobis, o ne pragyvenimo šaltinis.

Pasigirkite savo pasiekimais! Pavyzdžiui nuo ko pradėjote ir ko pasiekėte, kur esate šiandien?

Pradėjome nuo minties kuom čia pakeitus tą nusidėvėjusį užvalkaliuką, o dabar galime vaikams pasiūlyti gal dešimt skirtingų Muniukų. Smagu, kad vaikai Muniukais džiaugiasi ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, o vienas, kaip dovana, iškeliauja net į Izraelį! Ir dar tikrai nenorime sustoti!

Papasakokite visą pardavimo procesą nuo užsakymo gavimo, apmokėjimo iki rankdarbio atidavimo.

Dažniausiai viskas prasideda nuo „laba diena, kokia kaina?” (juokiasi). Pirmiausia, pirkėjas išsirenka patį Muniuką, tada medžiagėlių, kaspinėlių spalvas ir prasideda darbas. Smagiai lakstom viena pas kitą susitarti, kas kirps, kas daigstys, kas siūs ausį ar nosį, kas ką siuvinės. Gimus Muniukui jį nufotografuojam, foto išsiunčiam būsimam miegaliukui ir sulaukusios atsakymo, kad viskas tinka, siunčiam. Kartais miegaliukų tėvai Muniukus atsiima patys. Taip tik dar smagiau! VISADA pasiteiraujame ar Muniukas nukeliavo, ar naujam šeimininkui jis tinka ir patinka. Čia ir smagiausia viso proceso dalis. Ta grąža, kurios sulaukiame, kai gauname patenkintų klientų atsakymą ar nuotrauką su mažu žmogučiu, kuris myluoja mūsų gamintą Muniuką, savo naują draugą. Ech… Tai nepakartojamas jausmas, skatinantis kurti dar ir dar…

Kokiu būdu reklamuojatės, kur galima pamatyti daugiau jūsų darbų? Kodėl pasirinkote būtent šiuos šaltinius, būdus?

Pagrindinė Muniukų lovelė – tai Facebooko puslapis. Ten jie visi tyliai miega ir saldžiai sapnuoja, kol atsiranda naujieji šeimininkai. Nesenai keletą iš jų apgyvendinome ir Etsy internetinės parduotuvės miegamajame. Pasirinkome šiuos prekybos būdus, nes mums labai aktuali prekyba iš namų. Turime planų ir vienoje kitoje mugėje sudalyvauti.

Kas jums asmeniškai buvo sunkiausia ir sudėtingiausia pradedant kurti savo idėją?

Sunkiausias etapas buvo pirmo žaisliuko pasiuvimas. Siuvom, ardėm, nepatiko, ir rankos buvo nusvirusios, norėjosi mesti. Čia ir pamatėm, kaip gera, kad esam dviese, nes kai vienai jau trūksta minčių, jų atsiranda kitai. Ir šiaip, tas nuolatinis viena kitos palaikymas ir galimybė pasitarti, tikrai veda į priekį.

Greičiausiai jums, kaip ir kiekvienai pradedančiajai daryti kažką savo kilo daugybė klausimų. Kur radote visus, jus dominančius atsakymus?

Visagalis internetas (juokiasi). Google.com, forumai, Facebookas, verslių mamyčių grupės. Be jokios abejonės artimųjų ir pažįstamų patirtis.

Ar vis dar mielai, su užsidegimu įgyvendinate visus užsakymus? Juk pasigaminti kažką sau yra viena, o daryti tai kasdien…

Tikrai taip! Šiandien Muniukus gaminam su tokiu pat užsidegimu, kaip tą pirmąją dieną. Mums netgi smagiau gaminti ir kurti kitiems, nei sau.

Ar galima išgyventi iš nuosavo verslo, ar vis dėlto būtina dirbti ir samdomą darbą? Kokia jūsų nuomonė?

Tam, kad pragyventi iš tokio verslo reikia laiko, įdirbio, sėkmės ir papildomų rankų. Šiai dienai norint iš to gyventi, turėtumėm dviese siūti dieną ir naktį arba kelti kainą, kas irgi rizikinga. Tačiau yra toks posakis: „niekada nesakyk niekada”.

Savo veikloje susiduriate su daugybe mamų. Ko vis dėlto mamos dažniausiai ieško savo vaikučiams? 

Pastebime, kad mamos ir tėčiai vis labiau domisi rankų darbo daiktais. Vis populiaresni vienetiniai, personalizuoti, vaikų vardais siuvinėti, iš natūralių medžiagų pagaminti žaislai. Dar mamas labai žavi galimybė pačioms nuspręsti koks bus žaisliukas, kokia spalva, kaip siuvinėtas ir pan.

Kaip pačią idėją siūti žaisliukus vaikams priėmė jūsų šeima, draugai?

Didžiausio palaikymo sulaukiam iš savo vaikų, jiems kiekvienas naujas žaisliukas tikras smagumas. O tėčiai irgi laimingi, kad mamos laimingos, užsiėmusios smagia veikla.

Kiek laiko maždaug užtrunka pagaminti vieną gaminį?

Viskas priklauso nuo to kaip greitai naujam miegaliukui žaislo reikia ir kiek turim užsakymų. Jei reikia tikrai skubiai, Muniuką galim išsiųsti jau kitą dieną.

Kaip manote, ar Lietuvoje yra pakankamai vertinami rankų darbo daiktai?

Rankų darbo daiktai vertinami vis labiau, tačiau jie dažniausiai kainuoja brangiau, todėl vis dar nėra tokie populiarūs.

Kokie jūsų ateities planai?

Pasibaigus motinystės atostogoms planuojame grįžti į darbus, bet Muniukų fabrikėlio tikrai neuždarysime (šypsosi).

Ką norėtumėte palinkėti kitoms veiklioms, galvojančioms apie nuosavą verslą mamoms? Ar greičiau būtumėte tos, kurios skatina, ar tos, kurios bando atkalbėti?

Mes tikrai skatiname visas mamas turinčias idėjų jas realizuoti, plėtoti ir nebijoti surizikuoti. Tikrai verta bandyti, juk čia nėra ko prarasti! Linkim visoms, dar dvejojančioms ar jau savo veiklą pradėjusioms mamoms, kurti ir mėgautis procesu, juk tos geros emocijos ir yra svarbiausia!

Daugiau informacijos ir „Muniukų” rasite čia: https://www.facebook.com/sleepymoony/?fref=ts

Puslapiai: 1 2