Mamos yra labai žingeidi auditorija. Mus domina vaiko maistas, miegas, laimė, lavinimas, ugdymas. Mes sugeriame viską, ką randame apie vaikų auklėjimą, skaitome ir klausome, klausiame draugų ir močiučių. O tada bandome tai suderinti su savo vidiniu balsu, kuris, bent jau mano atveju, tai dažnai priešingas.

Kaip nuraminti kūdikį? Ar reikia jį palikti išsiverkti? Ar nepripratinsiu, jei miegosime kartu, arba nešiosiu ant rankų? Mamos širdis sako viena, o patarėjai – priešinga. Kilo mintis panagrinėti kontraversiškų teorijų sumanytojus ir skleidėjus, jų patirtis. Kitaip sakant, ko iš tiesų mes klausome?

Džina Ford (Gina Ford) – populiari vaikų dresuotoja, knygos „Sveiko kūdikio dienotvarkė“ autorė, kurios metodais seka tūkstančiai mamų visame pasaulyje,  yra medicinos seselė su viduriniu išsilavinimu, kuri dirbo ligoninėje ir vėliau ėmėsi konsultuoti mamas vaikų auginimo klausimais. Tada išpopuliarėjo, 1999m. parašė knygą ir nutraukusi savo medicininę karjerą ėmėsi knygos reklamos. Ai, ir vos nepamiršau, ji neturi vaikų. Nei vieno. 0.

Jo Frost – TV Serialo „Superauklė“ vedėja, taip ta, kur pas mus televizoriuose rodo, savo laidose visad praktikuoja išsiverkimo metodą. Na, ji nepraktikuoja. Ji liepa tai daryti tėvams. Taip, ji neturi vaikų. Nei vieno.

Kita TV Serialo „Superauklė“ vedėja Kathryn Mewes (UK versija) visą savo laidos vedimo karjerą neturėjo vaikų. Dabar, sulaukusi 41, ji pasigimdė pirmagimę ir viešai atsiprašė Jungtinės Karalystės mamų, nes supranta, kad motina negali leisti vaikui klykti iki užmigimo. Tiesa, ji vistiek laikosi savo metodo ir tam pasisamdė auklę. Kai reikia migdyti vaiką, ji išeina pasivaikščioti, o auklė sėdi ir žiūri kaip vaikas verkia.

Žodžiu, aš puikiai atsimenu, kai sėdėjau visa su pilvu ir postringavau draugei be vaikų apie tai, kaip aš nelepinsiu savo vaiko ir paverkti yra sveika. Bet geriausia tai būtų įtraukti į mano nusišnekėjimų sąrašą, apie kurį rašiau anksčiau. Juk labai lengva yra svarstyti, kaip turėtų būti pagal tai, kaip atrodo iš šono. Todėl teisti bei vertinti mes tikrai mokam.

Reikia suprasti, kad daugeliu atveju mūsų skaitomos medžiagos autoriai su mumis daro tą patį. Jie prikiša savo idealią nuomonę apie neva idealų, jų įsivaizduojamą pasaulį. O kas išties vyksta tą naktį, kai kūdikis prabunda klykdamas? Kokia dar kalba jam pasakyti, kad jis susapnavo blogą sapną, kad jam šalta, kad ištroško arba tiesiog pasiilgo tėvų?

Išsiverkimo metodo autorius yra Dr. Ričardas Ferberis. Ar aš taip bent jau galvojau, kol nepradėjau googlinti, kiek vaikų jis turi ir užtikau interviu, kuriame jis dievagojasi, kad pasaulis ne taip jį suprato. 1985 m. jis išleido knygą „Solve Your Child’s Sleep Problems“, kurios viename iš skyrių pristatė idėją, kad palaipsniui ilginant atsiliepimą į kūdikio prabudimą galima jį įpratinti ramiai miegoti naktį. Jis teigia, kad prabudimas naktį yra normalus, sveikas ir būtinas. Kasnakt atsibunda ir suaugę, tik mes mokame iškart nurimti ir užmigti. To reikia mokyti ir kūdikį, ir jam pradėjus kniurksėti, nepulti glostyti nugarytės, nes taip jį tik dar labiau išblaškysime. Kaip teigia autorius, šis metodas tik vienas iš būdų pagerinti vaiko miegą ir taikomas tik tam tikrais atvejais. „Taigi, kai man kasnors sako, kad taiko Ferberio metodą, aš suprantu, kad jie skaitė tik mažą dalelę mano knygos“ – teigia autorius. Ar skatėme išvis? O gal skaitėme mamų rekomendacijas forume ar kokiam nors blog‘e? Ha…

Tiesa, kad ir kaip norėtųsi tikėti šiuo interviu, man trūksta datos ir fotografijos. Ir šiaip keista, kad tokia žinia „nenuvažiavo“ per pirmuosius puslapius iškart po paskelbimo. Nes, na, pripažinkime, mamoms tai čia yra labai didelė naujiena. Todėl aš viešai pasižadu perskaityti šią knygą ir raportuoti jums, ar tikrai visi Ferberio metodo aprašymai lietuvių kalba iki šiol buvo melagingi.

Užtat radau mokslininkų apibendrinimą, kam NETINKAMAS Ferberio metodas:

1. Vaikams iki 6 mėnesių amžiaus.
2. Jeigu vaikas jaučia baimę likęs vienas lovelėje, tamsoje, kambaryje. (…)
3. Jeigu vaiką kankina košmarai, blogi sapnai.
4. Jeigu vaikas vaikšto per miegus.
5. Mokymui kaip užmigti.

Pala, ką? Ferberio metodas netinka mokyti vaiką užmigdyti?.. Taigi…

DĖMESIO: Ferberio virkdymo metodas yra taikomas tik, kai vaikas prabunda naktį. Jis skirtas tam, kad vaikas išmoktų pats nurimti prabudęs. O ne užmigti nuo pradžių. Ir nežinau, ar čia aš pasižymiu selektyviu skaitymu, ar išties Lietuvoje visi verstiniai strapsniai rašė ne taip.

Ir galiausiai, skaitydama apie Ferberį, aš suradau siūlo galą – jis veda į 1894 m., kuomet amerikietis pediatras Luther Emmet Holt išleido knygą „The Care and Feeding Of Children“, kurioje ir buvo pirmąkart pristatytas tas išsiverkimo (angl. Cry It Out arba CIO) principas. Būtent jį Ferberis nurodė savo knygoje kaip vieną iš galimų variantų mokyti vaiką vėl užmigti.

Taigi. Susumuokime. Prieš 124 metus amerikietis pediatras (vyras) pristato vaiko migdymo metodą. Prieš 21 – erius metus amerikietis miego mokslininkas parašo knygą, kurioje pamini, kad tas šimto metų senumo metodas gali padėti vaikams užmigti prabudus patiems tam tikrais, specifiniais atvejais. Knyga išpopuliarėja, be interneto žodis yra perduodamas iš lūpų į lūpas ir atsiranda FERBERIO – CIO metodas – vaikas nuo 6 mėn. turi pats išmokti, kaip užmigti. Palikite jį lovytėje ir jis nurims. Atsiranda populiarios TV laidos, kurias veda niekada su tuo nesusidūrusios moterys, bet jos, na, perskaitė mokslinėje knygoje, todėl matyt tai yra tiesa. Pats metodo autorius dalina interviu mėgindamas paneigti tokį vaikų kankinimo būdą. Bet žodis plinta internetu, mamos dalinasi savo širdgėla forumuose, palieka vaikus verkti ir pačios verkia laiptinėje, nes į Google įvedus „kaip užmigdyti vaiką“ – tu tikrai rasi tokį siūlymą ir, kai atrodo, kad niekas nebeveikia, nuspręsi pabandyti. O kur dar ta kaimyno draugės puseserė, kuri sakė, kad jos vaikas po savaitės ėmė miegoti visą naktį. Et, juk kartais taip norėtųsi ir man…

MORALAS. Nereikia nė prieraišaus ugdymo moralų, užtenka žmogiškumo. Jūsų vaikas dar ne viską žino ir supranta. Jūsų darbas yra palaipsniui visko jį išmokyti. Jūs ne viską žinote ir suprantate. Bet kai skaitote, pasidomėkite tuo, ką skaitote. Netikėkite viskuo, ką randate internete ir netestuokite visko ant vaiko. Pasikliaukite savo intuicija. Nereikia prieraišaus ugdymo pamokymų, užtenka žmogiškumo.

Gerbkime savo vaikus.

Autorė Aušra Paukštytė