Ar žinojote, jog namuose galima auginti ne tik pūkuotus ir meilius gyvūnėlius, bet ir skruzdėles? Kai kam tai bus didelė naujiena, kai kas – jas augina jau nevienerius metus. Lietuvoje itin populiarėja naminės skruzdėlės. Jos specialiose fermose auginamos kolonijomis, nereikalauja daug priežiūros, bet jų gyvenimo stebėjimas, gali tapti ne tik geriausia terapija tiek patiems mažiausiems, tiek tėvams, bet ir tapti pačiu įdomiausiu užsiėmimu. Šiandien apie skruzdėles, jų atsiradimo istoriją, auginimą, priežiūrą ir visus kitus ypatumus, kalbamės su skruzdis.lt parduotuvės įkūrėju Jonu Mikalausku.

Pradėkime viską nuo pradžių, kaip pas “Skruzdį” apsigyveno pirmosios skruzdėlės?

Jei pradedant nuo pat pradžių, tai noriu paminėti, kad tikrai labai įspūdingas faktas, jog skruzdėlės egzistavo jau tada (Kreidos periodas, prieš 130 milijonų metų), kai Žemėje gyveno dinozaurai. Manau, kad jos gyvens ir tada, kai Žemėje žmonių nė kvapo nebus likę.

O šiaip skruzdis.lt pradžia nėra tokia romantiška kaip norėtųsi. Šią internetinę parduotuvę, skirtą skruzdžių ir skruzdžių fermų pardavimui įsigijau iš kitos įmonės. Buvęs savininkas norėjo sukurti verslą pardavimui, kuriai Baltijos šalyse konkurentų tuo metu nebuvo. O tada, iš lėto, iš lėto perpratau sistemą, daug ką pakeičiau ir tai tapo ne tik verslu, bet ir malonumu.

Labai ilgą laiką į naminių augintinių kategoriją pakliūdavo kačiukai, šuniukai, žuvytės, paukšteliai. Dabar atsiranda įvairūs ropliai, vabzdžiai ir t.t. Bendrai paėmus, skruzdėlių auginimas yra labai įdomi sritis! Pirmiausia tuo, kad jomis gali užsiimti pakankamai jauni vaikai – apatinės amžiaus ribos nėra, bet vaikas turi būti bent kiek sąmoningas ir atsakingas už savo veiksmus. Mano subjektyviu vertinimu – tai 7-8 metai. Yra buvę atvejų, kai ferma buvo perkama penkiamečiui ir visai gerai auginama (su tėvų pagalba). Nors prie skruzdžių rinkinio yra pridedama instrukcija kaip jomis užsiimti, tačiau nusipirkus būtina papildomai domėtis apie skruzdžių auginimą. Aš telefonu visada konsultuoju, bet labai rekomenduoju papildomai žiūrėti/skaityti informaciją internete – jos daugiau nei pakanka.

Kokias skruzdėles galima auginti namuose?

Bet kokias, jei tik sugebate atkurti jų gyvenimo gamtoje sąlygas. Su kai kuriomis užsiimti pakankamai sudėtinga, reikia specialių drėgmės, temperatūros sąlygų, kai kurios skruzdės žiemą yra migdomos. Mūsų parduodami rinkiniai dažniausiai keliauja su Messor Structor rūšies skruzdėlėmis. Tai stepių vabzdys, gyvenantis teritorijoje nuo Prancūzijos iki Mongolijos, pakankamai universali ir greitai prie gyvenimo sąlygų prisitaikanti rūšis. Ji gerai pakelia pradedančiojo skruzdžių augintojo klaidas. Įspūdingos savo dydžiu ir spalvomis yra Camponotus rūšies skruzdės, lyginant su Messor rūšimi, tai gerokai (1,5 x) didesnės skruzdės. Kai kurias skruzdes būtų įdomu auginti, tačiau arba sunku jų gauti (tarkim iš Australijos – ten didelė įdomių skruzdžių įvairovė), arba reikia specifinio maisto (tarkim tropinės skruzdės lapkirpės (leafcutter ants) – pabandykit žiemą paorganizuoti joms šviežių medžių lapų).

Kuo įdomus ir ypatingas skruzdėlių auginimas? 

Na, žmonės (ypač vaikai), prie jų labai prisiriša, kai kurie netgi duoda vardus savo skruzdėms. Atrodytų – skruzdė – miške, mes jų net nepastebime, o laikant jas namuose atsiranda tam tikras jautrumas, dėmesys. Tiesa, reikia nepamiršti vieno svarbaus dalyko: tai toks augintinis, su kuriuo santykis visada bus vienpusis. Skruzdė jums niekada nepamojuos, nepasakys „ačiū“ ir nepavizgins uodegos. Ji jums atsidėkos valgydama jūsų maistą, plėsdama savo šeimą. Yra buvę atvejų, kai ilgai skruzdes laikantys žmonės minėjo skruzdes nereaguojant į jų balsą. Tuo tarpu kalbant nežinomam žmogui – jos nerimastingai pradeda lakstyti po fermą. Be to, įgudus maitinti, galima greitai matyti jų reakciją į įdėtą maistą – skanus maistas iš karto keliauja į fermos vidų.

Šiaip pakankamai įdomu stebėti skruzdžių komunikaciją. Tarkime, įdedi į areną maisto gabalėlį, jį atranda viena skruzdė ir seki, kaip ji apie maistą praneš kitoms skruzdėms.

 Ar sunku auginti skruzdėles?

Uždavinys yra gana paprastas – formikarijuje atkurti sąlygas kiek įmanoma artimesnes skruzdėlynui. Realiai tai susiveda į du parametrus – drėkinimą ir maitinimą. O čia – jau kelių paprastų taisyklių paisymas, daugiau viskas – tik augintojo fantazijos reikalas. Yra dar vienas momentas, kuris jaudina būtent vaikus: skruzdės – labai maži, jautrūs gyvūnai. 8-mečiui – tai mažas pasaulis, skruzdės, kaip jo augintiniai. (Baltarusiai skruzdžių fermas pardavinėja su šūkiu „Pajausk save dievu!”). Tai štai, vaikai labai prisiriša prie savo augintinių, stebi konkrečių skruzdžių elgesį ir tarpusavio komunikaciją. Kartais tai tampa tikra terapija. Tačiau reikia ir kantrybės, kartais kolonijoje būna 7-9 skruzdės, tai nedaug. Jei norite turėti didelę, kelių šimtų skruzdžių koloniją, reikia nenuleisti rankų ir rūpintis jomis, duoti įvairaus maisto, sekti kas ir kaip vyksta. Kita vertus, laiko skruzdžių priežiūrai per dieną užtenka kelių minučių, esant reikalus, jas ir savaitei galima palikti be priežiūros.

Papasakokite apie fermas, kurios būtent skirtos auginti ir laikyti skruzdėles. Kokias rinktis ir kodėl, kada pereiti prie didesnių? Kur namuose jas laikyti ar yra kažkokie specialūs reikalavimai?

Anksčiau fermas gaminome mes patys, jos turėjo konstrukcinių trūkumų. Dabar dirbame su baltarusių gamybos fermomis, jos irgi nėra idealios, bet tai – visa galva aukštesnis gaminys lyginant su kitais, jau nekalbant apie kinietiškus. Pirmiausia, tai yra modulinė sistema, kolonijai plečiantis galite prijungti papildomus modulius (galit to ir nedaryti). Pradžiai pilnai užtenka 1-2 modulių, kolonija ten gyvens apie 1 metus, paskui jau galima jungti papildomus modulius. Šiose fermose gali gyventi didžioji pas mus įsigyjamų skruzdžių rūšių, t.y. jos pakankamai universalios.

Noriu paminėti, jog internetu galite rasti įsigyti gelinę fermą, t.y. skruzdės gyvena saldžioje gelio formos masėje, kur išsigraužia urvus. Realiai tai yra gyvūnų kankinimas, jos daugiau kelių mėnesių tokioje fermoje neišgyvens.

O iš reikalavimų fermos laikymui – ramybė (ferma neturi būti pernešama ar judinama), horizontali padėtis, neturi būti tiesioginių saulės spindulių.

Kaip rūpintis skruzdėlėmis? Ką skruzdėlės valgo?

Jomis rūpintis nereikia, jos pačios gyvena. Svarbu, kad jos turėtų maisto ir gipsas būtų drėgnas. Maistas – angliavandeniai, baltymai ir vaisiai. Jei jos gauna šių maisto produktų, to daugiau nei pakanka. Tiesa, jei kalbam apie baltymus, tai būtų labai gerai, jei jų tarpe pasitaikytų koks vienas kitas kirminas… Šiaip pirkdamas skruzdes pirkėjas gauna išsamią jų priežiūros instrukciją, būna atvejų, kad ir jos neužtenka, todėl yra duoti visi kontaktai, galima jais susisiekti su manimi ir atsakysiu į visus klausimus. Greta to, reikia nepamiršti skruzdžių auginimu domėtis patiems, tai iš tikro – neišsemiama tema.

Žmogus pirkdamas pradinį rinkinį gauna sėklų mėgintuvėlį. To mėgintuvėlio (angliavandenių) užtenka apie 1 metus, tad žmogui belieka rūpintis baltymais: vištiena, kietai virtas kiaušinis, riešutai. Maisto produktai turi būti kiek įmanoma natūralesni, be priedų, chemikalų ir kt.

Kiek metų gyvena skruzdėlės? 

Motinėlė (karalienė) gyvena ilgiausiai – bent 5 metus (gali išgyventi ir 10 – svarbu, kad būtų tinkamos sąlygos), darbininkės – kelerius metus. Šiaip skruzdės amžius labai priklauso nuo rūšies, mokslininkų fiksuoti atvejai, kai motinėlė išgyveno kelis dešimtmečius.

Turbūt neviena mama pagalvos: “o jei skruzdėlės pabėgs”? Ar būna tokių nutikimų? Kaip elgtis tokiu atveju?

Skruzdės tikrai gali pabėgti, bet, kad tai atsitiktų – reikia pasistengti. Net, jei pamirštumėte uždaryti landą, areną ar kitą fermos dalį, jas pakankamai paprastai galima sugaudyti popieriaus lapu ar kt. priemone.

Pabaigai, keletas įdomių faktų apie skruzdėles:

• Skruzdžių kolonija – tai gyvybės forma, kurioje individo nėra (išskyrus karalienę). Tai reiškia, kad esant bendram tikslui, ši kolonija susivienija ypač sparčiai, nesvarbu, tai būtų maistas, gynyba ar kt. Tarkim, skruzdės turi du skrandžius: pirmasis skirtas asmeniniam naudojimui, kitas – dalinimuisi maistu su kitomis skruzdėmis. Esant potvyniui, kai kurios rūšys suformuoja kamuolį, kuris išsilaiko ant vandens ilgą laiką, kolonija nežūva. Taip pat, be taisyklių ir darbo sutarčių kiekviena skruzdė kolonijoje turi savo funkciją. Kiekviena kolonija turi savo kvapą, kiekviena skruzdė (maisto rinkėja, auklė ar kareivis) turi savo „pokvapį”. Skruzdės neturi akių – aplinką jos „jaučia” kvapų, oro (žemės) virpėjimo ir antenų pagalba. Taip pat skruzdės jaučia magnetinį žemės lauką, tai joms padeda orientuotis erdvėje.
• Skruzdžių nėra tik Antarktidoje ir keliose nuo žemyno nutolusiose salose. Ir, kaip bebūtų keista, po vandeniu! Turint omeny, kad skruzdės niekada ypač toli nenutolsta nuo savo pirminio skruzdėlyno. Įdomu yra tai, kad mokslininkai yra aptikę mega skruzdėlynus, išsitęsusius per tūkstančius kilometrų. Tie skruzdėlynai yra sujungti požeminiais tuneliais, turi skirtingas motinėles, tačiau skruzdės tarpusavyje nekovoja (paprastai skruzdės turi 1 motinėlę ir kitas kolonijas laiko konkurentėmis).

Kuo daugiau skaitai apie skruzdes, tuo labiau jos žavi.

Daugiau info: https://www.skruzdis.lt

Facebook: https://www.facebook.com/skruzdislt