Susikrauti lagaminus ir viską palikus išvažiuoti gyventi į egzotiškąjį Tailandą, skamba kaip jaunatviška avantiūra? Tačiau būtent tokį sprendimą priėmė du vaikučius auginanti Simonos ir Tomo šeima ir savo namus Lietuvoje iškeitė į dažnam lietuviui tik iš atvirukų matytą gyvenimą Krabi regione. Neretam gali kilti klausimas, ką gi jie ten veikia? „Galima sakyti, atskridome į Tailandą laimės ieškot. Pardavėme savo verslą, išnuomojome namus, susikrovėme daiktus ir išvykome į didžiausią savo gyvenimo kelionę” – jums atsakytų Simona.

Kaip ir kodėl kilo mintis susidėti daiktus ir išvykti gyventi svetur?

Na, priežastys tuomet atrodė vienokios, o dabar aš tai paprasčiausiai įvardinčiau kaip vidinės ramybės paieškomis. Ko gero ne vieną šeimą aplanko būsena – lyg kažko trūksta, kažkodėl nesijauti visiškai laimingas, lyg ir pokyčių norisi… Taip nutiko ir mums. Reikėjo atsidurt Tailande, kad suprastumei, jog laimė yra tik nuo tavęs, o ne nuo vietos, priklausantis dalykas. Bet esame laimingi, kad ėmėmės veiksmų, o ne ramiai sudėję rankas laukėme, kol ta laimė aplankys mus.

Kodėl iš visų pasaulio šalių pasirinkote būtent Tailandą?

Iš karto atmetėme galimybę pagyventi Europoje – per daug lengva, per mažai iššūkių, gal ir per brangu, be to, dėl klimato. Dėl tų pačių priežasčių atmetėme ir Šiaurės Ameriką, o lotynų Amerika atrodė per toli, per sudėtinga. Apsispręsti dėl pietryčių Azijos nebuvo sunku, sunkiau buvo pasirinkti konkrečią šalį. Norėjome pakankamai išsivysčiusios šalies, kad reikalui esant vaikai galėtų mokytis tarptautinėje aplinkoje ar būtų prieinamas gydymas tarptautinėje ligoninėje. Labiausiai svarstėme gyvenimą Balyje, kol paskutinę minutę pakeitėme nuomonę ir nusipirkome bilietus į Tailandą.

Koks buvo jūsų pradinis tikslas ir į ką jis išaugo dabar?

Buvome pavargę nuo nuolatinio planavimo darbuose, šeimoje, tad nusprendėme, kad save nuo užburto rato išlaisvintumėme planuodami mažiau. Todėl nesakėme nei kad grįšim po kelių mėnesių, nei kad po kelių metų. Vis tik atrodė, kad realiausias laikotarpis grįžti iki vaikų mokyklos t.y. po 1,5 metų, bet, kaip matote, pasilikome ilgesniam laikui…

Ar nebuvo sunku apsispręsti dėl įsipareigojimų Lietuvoje? Geras darbas, nuosavas būstas – tai tik keli aspektai, dėl kurių neretai šeimos pabijo kelti sparnus…

Nuo to komforto labiausiai ir norėjome pabėgti – viskas patogu, žinoma, gerai, bet nejudi pirmyn, netobulėji. Nei kaip asmenybės, nei šeimoje. Pradedi keistis tik palikdamas savo komforto zoną… Šitą supratome labai aiškiai ir visai nenorėjome tapti „trisdešimtmečiais pensininkais“. Norėjosi iššūkių, naujovių, išbandyt kitokį gyvenimo būdą.

Ką veikiate Tailande? Kaip leidžiate dienas?

Rutina įsuko ir mus – vyras dirba nardymo centre, vaikai lanko mokyklą. Mano verslas liko Lietuvoje, tad didžiąją dalį dienos praleidžiu prie kompiuterio. Savaitgaliais stengiamės kažkur ištrūkti, per atostogas pakeliauti.

Papasakokite, kur gyvenate. Ar gyvenate sėsliai, o gal nuolatos keliaujate? Ar turite įsigiję savo būstą, o gal nuomojatės?

Mes gyvename pakankamai išsivysčiusioje Krabi provincijoje, išvažiavus iš Ao Nang miestelio. Gyvename kaime – aplink vištos, ožkos ir karvės ganosi. Nuomojamės namą čia gyvenančių užsieniečių kvartale. Kadangi vaikai jau lanko mokyklą, kiekvienas jų atostogas pasižadėjau sau išnaudoti keliavimui. Krabi yra labai patogi vieta – vos kelių valandų spinduliu vienos gražiausių Tailando vietų – nacionaliniai parkai, nemažai salų. Jei anksčiau sakiau, kad būsto tikrai nepirkčiau, tai dabar galvoju, kad negali žinot, kokias galimybes mums pasiūlys gyvenimas, o mes ne iš tų, kurie jų atsisakytų (šypsosi).

Tailandas daugeliui gali asocijuotis su skurdu, transvestitais, egzotinėmis gyvatėmis ir panašiai. Koks iš tiesų Tailandas jūsų akimis?

Tailandas labai įvairus. Čia gali pamatyt tai, ką labiausiai nori ir kam daugiausiai skiri savo energijos. Jei tave domins prostitutės, transvestitai ar gyvačių šou – tu vyksi į Patają ar Puketą ir tą gausi. Mums Tailandas – nuostabių paplūdimių, gero nardymo, skaniausių kokosų ir šilumos šalis.

Lyginant Lietuvą ir Tailandą, kokie būtų pliusai ir minusai auginti vaikus svetur?

Čia tas pats kas lyginti vyrą ir moterį, saulę ir mėnulį – tiesiog negali būti tokio lyginimo. Sava šalis visada liks sava, o čia tu – tik svečias. Jei lygintumėme viską „Lietuvoje taip, o va Tailande taip“, ko gero čia negyventumėme. Nustojome lyginti ir ieškoti, kur geriau, mėgaujamės šia akimirka, dabartimi, apie ateitį pasvarstome, bet desperatiškai nesiverčiame per galvą. Kaip bus toliau? Nežinau, mes tiesiog žinome, kad viskas bus puiku kur bebūtumėme.

Auginate du vaikučius. Ar jiems nėra sudėtinga socializuotis, bendrauti su bendraamžiais? Kokia kalba jie susikalba?

Kaip ir minėjau, mums buvo svarbu sukurti aplinką, kurioje vaikai būtų saugūs. Taip pat mums buvo tarptautiškumas – vyras dirba tarptautiniame kolektyve, o vaikai lanko tarptautinę mokyklą. Vaikai, nepameluosiu, už mus angliškai jau ko gero moka geriau, bent jau tarimas išties jų kur kas taisyklingesnis. Mokykloje britiška sistema, tad pradėjo lankyti iškart trečią klasę su kitais septynmečiais. Be anglų kalbos mokosi ir tajų bei kinų kalbų. Man patinka, kad mokykloje koncentruojamasi ne į dailyraščio rašymą, o į mąstymą. Kiekvieną dieną vaikai turi 7 pamokas, be to, kasryt vyksta dienos aptarimas su mokytoja, o po pamokų dar lanko projektinę klasę – tad namo grįžta tik apie 16 valandą, o čia laukia nuotolinis lietuvių kalbos mokymasis. Žinoma, yra ir minusų, bet visas savo pastabas išsakau ir mokykla į jas reaguoja

Ar turite Tailande vietinių draugų su šeimomis? Galbūt galėtumėte palyginti lietuviško ir tailandietiško auklėjimo ypatumus? Kuo mes skiriamės arba esame panašūs?

Su draugais nepaskubėsi. Vis tik artimiausi liko Lietuvoje. Draugysčių ir čia netrūksta, bet dažniausiai jos vyksta su mišriomis ar užsieniečių šeimomis. Aišku, taip gyvenant tas draugų ratas nuolatos besikeičiantis – vieni atvažiuoja čia gyventi, kiti išvažiuoja. O tailandiečiai, kaip bebūtų, yra kitokie. Sunku mums juos suprasti. Žinoma, pažįstame išsilavinusių žmonių, jie jau kitokie, labiau išprusę ir mąstantys kitaip…

Ar jūsų šeimai netrūksta bendravimo su Lietuvoje likusiais namiškiais, draugais? Kaip nenutolstate ir palaikote ryšius?

Žinoma, kad trūksta, kita vertus ir Lietuvoje susitikimai nebuvo dažni – susitikdavome kartą per pora mėnesių… XXI amžiuje palaikyti kontaktus nėra sudėtinga – tiek Facebooke, tiek Skype ar kitomis programomis. Gal ne visada ištaikai dėl laiko skirtumo. Užtat draugams yra proga aplankyti mus ir pamatyti Tailandą. O patarimai čia gyvenančių yra kur kas vertingesni nei turistų…

Kokias didžiausias baimes, abejones turėjote prieš atvykdami gyventi į Tailandą? Ar jos pasitvirtino?

Neturėjom nei didelių lūkesčių, nei baimių. Tiesiog kažkas, kas buvo labai tolima, tapo artima. Būdamas toli kai kurių dalykų niekada nesuprasi, tik būdamas čia. Daug dalykų nesuprasi ir pakeliavęs, tik pagyvenęs.

Jeigu šiandien jūsų paklaustų patarimo, ar leistis į panašią avantiūrą ir viską palikus metus ar kelis persikelti gyventi į užsienį, ką patartumėte?

Šią žiemą Krabyje turėsime didelę lietuvių bendruomenę, ypač daug atvyksta su vaikais. Va ką daro mūsų blogas (juokiasi). O mano pagrindinis patarimas būtų – pamirškite, ką žinojote apie Tailandą ir kurkite savo įspūdžiais paremtą Tailando paveikslą. Nesijaudinkite dėl smulkmenų. Suprantu, kad svogūnai, kurių prašėte nedėti į sriubą ar klaidingai priimtas užsakymas kavinėje, Lietuvoje būtų kažkas panašaus į pasaulio pabaigą, bet čia juk šalis, kurioje vyrauja požiūris „nieko tokio“ ir „viskas gerai“. Sunku, mums, Europiečiams to išmokti… Daugiau šypsokitės. Lietuviai ko gero vieni mažiausiai besišypsančių tautų, bet kokią energiją skleisite, tokią ir gausite. Pamatysite, kiek problemų išnyksta besišypsant ar sumažėja iki nereikšmingų detalių… Tailandas yra šypsenų šalis, bet tik nereikia tikėtis, kad jei vaikščiosite susiraukę kiti jums šypsosis… Nekurkite lūkesčių, o mėgaukitės akimirka!

Daugiau šeimos įspūdžių, patarimų bei nuotraukų rasite internetinėje svetainėje http://www.tailandieciai.lt/ arba socialiniame tinkle Facebook http://Apie gyvenimą Džiaugsmo gatvėj. Tailandas

Autorė Dovilė Palubinskienė

Nuotraukos iš asmeninio archyvo