Susikrauti lagaminus ir viską palikus Lietuvoje išvažiuoti gyventi į egzotiškuosius Filipinus, skamba kaip lyg jaunatviška avantiūra? Tačiau būtent tokį sprendimą priėmė du vaikus auginanti Aistės ir Ryčio šeima ir savo namus Lietuvoje iškeitė į dažnam lietuviui tik iš atvirukų matytą šalį. Neretam gali kilti klausimas, ką gi jie ten veikia? Kaip ryžosi tokiam iššūkiui? Kaip sekasi jų vaikams ir kokia gi ta šalis – Filipinai?

Kaip ir kodėl kilo mintis susidėti daiktus iš išvykti gyventi svetur?

Su vyru mes esame keliautojai. Kaip pradėjome keliauti per savo medaus mėnesį, taip ir nesustojame. Visus šeimos sutaupytus pinigus išleisdavome kelionėms. Namus – šeimai gyventi turėjome, būtiniausius dalykus – irgi. Taigi, jeigu tik finansai leisdavo, mes keliaudavome. Mums kelionės buvo ir yra vertingesnis dalykas mūsų gyvenime nei daiktai.

Keliauti nenustojome ir kai gimė vaikai. Tiesą sakant, kuo jie buvo mažesni, tuo buvo paprasčiau tą daryti. Pasiimi nešynę, vežimuką ir be jokio vargo sau keliauji. Dabar jau jie gana dideli, tad daug kas kelionėse turi būti pagal juos. Keliauti ir jiems patinka, nes vos tik grįžus iš vienos kelionės, sulaukdavai klausimo, kuria kryptimi keliausime kitą kartą.

Nors ir daug keliavome, tačiau turėjome gana daug atsakomybės ir darbų Lietuvoje. Ypač, kai paaugo vaikai. Turėjome du šeimos verslus, daug dirbome, vaikus patys vežiojome per kamščius į mokyklą, darželį, būrelius. Net ir keliones teko derinti prie jų mokyklos, darželio atostogų. Pajutome, jog Lietuvoje gyvendavome tik nuo vasaros iki vasaros. Atvėsus orams, prasidėjus mokslo metų sezonui, tapdavome niūresni, ne tokie darbingi, trūkdavo saulės spindulių, sunkiai keldavomės iš ryto į mokyklą ar darbus. O atėjus vasarai gaudydavai kiekvieną gražesnę dieną, džiaugdavaisi gyvenimu. Tačiau tos vasaros Lietuvoje irgi mažai, o po jos, vėl sekdavo niūrus, ilgas ir darganotas šaltasis sezonas.

Kadagi visada sakome, jog jeigu kažkas gyvenime nepatinka, reikia keisti. Taigi nusprendėme kraustytis gyventi ten, kur visus metus saulė. Kur galėtume mėgautis saule kiekvieną dieną, kur jūra būtų šalia, kur galėtume be vargo atsikelti iš ryto ir su šypsena važiuoti į mokyklą bei su nuotaika dirbti darbus.

Kodėl iš visų pasaulio šalių pasirinkote būtent Filipinus?

Daug kur keliavome, daug ką aplankėme, tačiau Azijoje mes jausdavomės visada geriausiai. Labai patiko Balio sala, svarstėme ir apie Tailandą, tačiau iš tikrųjų, juk tarp šių šalių oro, jūros, vaisių prasme nėra labai didelio skirtumo. Taigi mums tiktų visos šiltos Azijos šalys.

O Filipinai vis tik labiausiai patraukė dėl šių priežasčių:

• Žmonės labai nuoširdūs, paprasti ir draugiški. Nėra dar taip sugadinti turizmo kaip Balyje ar Tailande.
• Filipinai – dar lietuvių ne itin atrastas kraštas. Jeigu Tailande, Balyje yra mūsų tautiečių susibūrusios bendruomenės, tai čia viskas lietuviams nauja ir neatrasta. Taigi būsime vieni iš pirmųjų, kurie persikėlėme čia gyventi ilgam.
• Filipinuose tikrai labai gražu. Nors, žinoma, čia nemažai pakelėse, laukuose, gatvėse prišiukšlinta, tačiau vis tiek tai neužgožia gamtos grožio.

Koks jūsų kelionės pagrindinis tikslas?

Pagrindinis tikslas yra atitrūkti nuo civilizacijos, nuo perteklinės visuomenės, nuo skubančių gyventi žmonių, nuo bereikalingos konkurencijos, ištrūkti iš to žiurkių rato, kur jautiesi, jog gyveni dėl pinigų. Gyventi ramesnį gyvenimą, kur galėtume pasidžiaugti šeima, gamta, pačiu gyvenimu.

Filipinuose gyvenam antras mėnuo, tačiau jaučiame, jog pasirinkome teisingą vietą, nes aukščiau išvardintų dalykų čia nėra. Žmonės gyvena daug ramiau. Aišku, dirba, jog uždirbtų šeimai pinigų, tačiau nėra tokios baisios konkurencijos, skubėjimo. Nors ir neturi prabangių mašinų, telefonų, namų, tačiau jie vis tiek yra laimingi, šypsosi, draugiški vieni su kitais.

Džiaugiamės, jog čia atvykome gyventi, nes ir mūsų vaikai buvo įpratę visko norėti ir ankščiau ar vėliau gauti, nes parduotuvės Lietuvoje lūžta nuo prekių, žaislų ir kitų gėrybių pasiūlos. Čia viskas paprasčiau. Gyvename vietoje, kurią įvardinčiau kaimeliu. Aplinkui tik vietiniai turgeliai, kur pardavinėja vaisius, daržoves. Yra vietinių moterėlių, mažų valgyklėlių (mes jas čia praminėm bliūdinėm, nes tiesiog sudėta viskas puoduose, ateini ir renkiesi, ką norėtum valgyti). Na, o parduotuvės yra gana toli ir iki jų reikia gerokai pavažiuoti. Taigi kiekvieno daikto taip lengvai nerasi kiekvieną dieną, o jeigu nori kažko „blatnesnio“, užsienietiško, tai reikia iš viso keltis keltu į kitą salą. Ten jau yra didžiulis prekybos centras, panašus kaip „Akropolis“ Vilniuje.

Taigi, atvažiavome čia išsigydyti civilizacijos sukeltas ligas (šypsosi).

Ar nebuvo sunku apsispręsti dėl įsipareigojimų Lietuvoje? Nuosavas verslas, vaikų mokslai – tai tik keli aspektai, dėl kurių neretai šeimos pabijo pakelti sparnus.

Apsispręsti nebuvo sunku, tačiau buvo daug darbo pasiruošti šiam išvažiavimui. Iš principo, po truputį ruošiamės du metus, iš kurių paskutiniai pusę metų buvo juodi pasiruošimo ir darbų prasme. Turėjome visapusiškai pasiruošti, jog vėliau, vos tik pradėjus gyventi Filipinuose, nereikėtų grįžti atgal to mums nenorint.

Turėjome du šeimos verslus. Vieną iš jų pardavėme. Supratome, jog jau toje srityje šiek tiek išsikvėpėme, pavargome nuo darbų gausos, o be to, jis nebuvo toks, jog galėtų toliau sėkmingai dirbti be mūsų. Taigi pardavimo procesas irgi atėmė daug jėgų ir laiko.

Antrasis verslas paremtas internetine prekyba, taigi tą galime dirbti tiek būnant Lietuvoje, tiek Filipinuose ar kurioje nors kitoje pasaulio vietoje. Svarbiausia, jog būtų geras interneto ryšys.

Nors ir su antruoju verslu dirbame gyvendami Azijoje, tačiau pasiruošimo prieš išvažiuojant buvo labai daug. Visų pirma, reikėjo sudėlioti darbus, jog visi darbai galėtų būti padaryti ir mums nesant fiziškai Lietuvoje. Priėmėm daugiau personalo. Bendravom su patalpų savininkais, jog nebūtų nenumatyto persikraustymo.

Vaikų mokslai buvo didelis galvos skausmas. Tačiau visų pirma, žinojom, jog Filipinuose, Bohol saloje, kurioje mes dabar gyvename, yra ne viena tarptautinė mokykla. Jos labai mėgstamos užsieniečių šeimų, kurios čia gyvena jau ne vienerius metus. Antra, išsiaiškinome, jog yra Lietuvoje mokyklos, kurios vaikus mokina nuotoliniu būdu, nesvarbu kur jie gyventų. Taigi šiuo metu dukra penktos klasės mokslus „kremta“ Vilniaus Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu. Jau beveik pusę metų tokiu principu mokosi ir esame labai patenkinti. Vaikas išmoksta savarankiškumo, ieškoti pačiai informacijos, planuotis savo laiką, išmoko dirbti kompiuteriu (ko visiškai nemokėjo prieš pradedant tokiu būdu mokytis).

Planuojame pradėti lankyti mokyklą, darželį bent tris mėnesius. Filipinuose mokslo metai baigiasi balandžio mėnesį, prasideda birželio mėnesį. Taigi šie metai būtų bent šiek tiek susipažinimas su aplinka, susiradimas naujų draugų, anglų kalbos įgūdžių lavinimas. O nuo kitų metų jau planuojame mokytis pilnu tempu čia, bet ir neapleisti nuotolinių mokslų Ozo gimnazijoje.

Priežasčių, dėl ko galėtume nevažiuoti gyventi į Aziją galėjom rasti tikrai daug. Pavyzdžiui, mūsų labradoro retriverio veislės augintinis Mančesteris. Jis mums kaip šeimos narys. Mes jį patį paėmėme iš šeimos, kuri kraustėsi gyventi į Dubajų. Šeimoje mes juokėmės, jog šis šuo turi karmą, jog jo šeimininkai būtinai išskrenda į šiltus kraštus arba jo paties likimas yra, jog jis turi išskristi gyventi į šiltus kraštus. Taigi turėjome labai daug iššūkių (mes tai nevadinam problemomis, nors daug kas taip įvardina), jog jis galėtų keliauti kartu su mumis (lėktuvų bilietai, dokumentai, leidimai ir pan.), bet dabar jis yra kartu su mumis ir mes labai džiaugiamės, jog jį pasiėmėme kartu.

Jeigu kažko iš tikrųjų nori, tai bet kokios kliūtys yra įveikiamos. Galima visada prisigalvoti, susirasti daugybę priežasčių, kodėl nedaryti vieno ar kito posūkio savo gyvenime. Taip, nuosavas verslas, vaikų mokslai, sunkus pasiruošimas ir kiti rūpesčiai gali paskatinti persigalvoti nuo šeimos kraustymosi į Aziją ar kitą mėgstamą šalį, tačiau patikėkite, jeigu tai tikrai yra jūsų svajonė – tikrai verta. Visi sunkumai gali būti sutvarkomi – svarbiausia į viską kūrybiškai pasižiūrėti (šypsosi).

Ką veikiate Filipinuose? Kaip leidžiate pirmąsias gyvenimo dienas ten?

Gyvenimas Filipinuose, bent jau kol kas, primena atostogas. Oras nuostabus, vaisių gausa, vaikai dar nelanko mokyklos, darželio, mokomės, žaidžiame namie, niekur neskubame. Taigi, kol kas ir gyvename atostogų ritmu. Vėliau įsivažiuosime, daugiau turėsime veiklos, tai neatostogausime.

Papasakokite, kaip sekėsi susirasti būstą? Kokios nuomos kainos ten ir pasirinkimas?

Pirmas darbas, kurį turėjome atlikti per mėnesį, tai susirasti naujus namus. Kai skirdome čia, internetu Lietuvoje išsinuomavome vienam mėnesiui vilą. Viskas su ja buvo gerai, tačiau nenorėjome ilgam laikui įsipareigoti gyventi vietoje, kurios gyvai nematėme. Taip pat tikėjome, jog vietoje susirasime namus geresne kaina, nei ieškant internetu Lietuvoje.

Taigi praktiškai beveik dvi savaitės ant motorolerio ir išmaišėme visą salą. Iš tikrųjų pasirinkti buvo iš ko, tačiau mes buvome su augintiniu, kurio ne visi norėjo ar turėjo sąlygų priimti, taip pat prasidėjo Kalėdinis laikotarpis, per kurį atvažiuoja didelis srautas turistų.

Tačiau net ir tokiomis sąlygomis, radome gerus namus ir iš tikrųjų už labai gerą kainą. Dėmesio vertų namų, vilų galima rasti nuo 400 eurų per mėnesį plius elektra. Tai būtų netoli jūros, tačiau ne visiškai ant jūros kranto, du – trys miegamieji, vienas – du tualetai, dušai, svetainė, virtuvė, kiemas ir dažniausiai baseinas. Gana viskas tvarkinga, gražu. Aišku galima rasti ir namus už netoli tūkstančio eurų per mėnesį mokestį – labai jau prašmatnūs namai, arti jūros kranto būtų.

Filipinai daugeliui gali asocijuotis su skurdu, egzotiniais gyvūnais ir panašiai. Kokie iš tiesų Filipinai jūsų akimis? Kokie vaikų pirmieji įspūdžiai?

Taip ir skurdo, ir egzotinių gyvūnų čia yra. Tačiau skurdas labiausiai matosi miestuose, o egzotiniai gyvūnai, kurių turėtume bijoti – džiunglėse. Mes gyvename tokiame kaimelyje. Tokio skurdo čia labai nesijaučia. Žmonės tikrai ne turtuoliai, tačiau visi kažką daro, augina, prekiauja, dirba statybose, baruose, su turistais, taigi nėra baisu. Visi laimingi, patenkinti, džiaugiasi gyvenimu, vakarais dainuoja karaoke. Didesniuose miestuose būna prieina moterys su vaikais arba tiesiog vaikai ir prašo pinigėlių. Tačiau tokie vaizdai nestebina. Tenka tai matyti ir Europoje.

Į džiunges irgi labai nelendam, todėl su egzotiniais gyvūnais, kurių turėtume bijoti, nelabai susiduriame. O šiaip gamta tikrai graži ir gyva. Įvairiausi paukšteliai, driežai, šviečiančios musytės. Namuose visada langai atidaryti, todėl jų garsus girdime nuo pat saulės patekėjimo.

Mūsų akimis Filipinai labai gražūs, nors ir nemažai apšiukšlinti. Kartais taip norisi suorganizuoti DAROM akciją (šypsosi). Jūra šilta, skaidri, balto smėlio paplūdimiai, palmės, ryžių laukai. Būni sėdi ant motorolerio ir važiuoji tiesiog kažkur, pasigrožėti visa ta gamta.

Vaikams čia patinka. Tik vienaip būna, kai atvažiuoji kur nors paatostogauti, kitaip – kai atvažiuoji čia gyventi, palikus savo draugus ir saugius namus. Bet jau po du su puse mėnesio laiko, vis džiaugiasi, jog čia gyvena.

Ar netrūksta Lietuvoje likusių giminaičių, draugų?

Iš tikrųjų labai pasiilgom savo artimųjų, draugų, kaimynų. Tačiau šiais laikais, kai yra internetas, telefonas, šis jausmas šiek tiek yra apmalšinamas. Labiausiai pasiilgstam savo tėvų ir sesers. Tačiau jie jau turi bilietus atvykti pas mus sausio pabaigoje. Taip pat juos kalbiname atvažiuoti gyventi čia. Taigi „praminsime“ mes čia kelius ir tikimės, jog jie atvažiuos čia gyventi.

Be to visus pažįstamus, draugus kviečiame pas mus į svečius. Tikimės, jog pavyks sulaukti jų čia pas mus.

Ko palinkėtumėte kitoms šeimoms, norinčioms, bet bijančioms išvykti pagyventi svetur?

Linkiu būti drąsiems, nebijoti iššūkių, siekti savo svajonių. Savo šeimos patirtimi dalinamės savo kelionių bloge www.zalia-roze.lt. Tikimės, jog daugelių šeimų paskatinsim veikti, nebijoti iššūkių ir siekti savo svajonių. Nesvarbu kokios jos būtų, išsikelti gyventi į Aziją, pakeisti darbą, numesti svorio. Turėkite savo svajones ir jas įgyvendinkite.

Visus įspūdžius apie gyvenimą Filipinuose galite sekti čia: www.zalia-roze.lt