Žymi dainininkė, šokėja, grupės „69 danguje“ narė, pramoginių laidų vedėja, ne kartą į žymių teatro spektaklių pagrindinių herojų vaidmenis įsijaučianti moteris Karina Krysko – Skambinė jau daugiau nei ketverius metus džiaugiasi galėdama būti mama. Karina stebina ne tik puikia išvaizda, bet ir išskirtiniu talentu. Ją galime išvysti įvairiausiuose amplua: neseniai dalyvavo Kauno Ąžuolyno bėgime, buvo pagrindiniu „Inži“ mados namų vestuvinių suknelių kolekcijos pristatymo modeliu, savo talentą demonstravo ir pramoginėje laidoje „Muzikinė kaukė“, jos balsu kartais prabyla ir animacinių filmukų herojos. Natūraliai kyla klausimas, ir kaip ji spėja motinystę suderinti su tokia galybe veiklų? Pokalbis su Karina apie motinystę, šeimą ir didžiausią džiaugsmą – sūnelį Majų.
Apie kokią šeimą visuomet svajojote? Kiek norėtumėte turėti vaikų? Ar gimus Majui pakoregavote savo viziją?
Vaikystėje, paauglystėje norėjau turėti keturis vaikus – dvi mergaites ir du berniukus. Tačiau kai užaugi, požiūris keičiasi, pradedi viską suprasti kitaip. Aš pamačiau, kad auginti vaikus nėra lengva. Aišku, norėtųsi daugiau vaikų – svajoju turėti bent du, tačiau dabar toks darbingas laikas… Žinoma, esu girdėjusi nuomonę, kad geriau turėti vieną vaiką po kito – gimus pirmam po dvejų metų susilaukti ir antrojo. Sakoma, kad taip paprasčiau – „atsikankini“ vienu ypu ir viskas. Bet aš tikrai nenoriu kankintis! Noriu, kad vaikas man teiktų malonumą. Visada galvojau, kad kai Majukas jau paaugs ir su juo bus galima susitarti, tuomet ir bus tinkamas laikas antrajam. Auginti du panašaus amžiaus vaikus yra tikrai labai sunku. Ypač sunku pirmaisiais metais, kol vaikelis dar labai mažas, mokosi ropoti, su juo dar negalima susišnekėt. Todėl man tikrai nesinori niekur skubėti.
Anksčiau sakydavote, kad Majaus į lopšelį tikrai neleisite, o kur berniukas leidžia dienas dabar, būdamas 4,5 metukų?
Į lopšelį mes Majaus taip ir neleidome. O dėl darželio mudviejų su Sauliumi nuomonės išsiskyrė: Saulius nelabai norėjo leisti į darželį, o aš – priešingai. Pati vaikystėje nelankiau darželio, todėl manau, kad tai turėjo įtakos, mano kuklumui ir ramiam būdui. Manau, kad vaikai, lankantys darželius paprasčiau bendrauja, lengviau susiranda draugų. O ir šiaip mes einam į tikrai labai smagų darželį, kuriame su vaikais daug užsiimama: jie ten ir piešia, ir šoka, ir dainuoja. Juk tėvai turi dirbti – negali visą dieną užsidaryti namuose ir vien tik žaisti su vaiku. Aišku, norėtųsi to laiko kartu praleisti ir daugiau, bet ne visada viskas būna taip, kaip nori… Manau, kad darželyje Majui tikrai gerai – jis labai daug visko išmoksta. Na, o likusį laiką namuose mes taip pat leidžiame turiningai.
Sakoma, kad kuo didesnis vaikas, tuo sudėtingesnės problemos. Ar pritartumėte šiam teiginiui? Kokios vaikiškos bėdos šiuo metu „kankina“ Majų?
Man regis visais etapais tos bėdos atrodo didelės. Kažkas praeina, tuomet vėl atsiranda kitokių sunkumų, naujų užduočių tėvams. Tačiau visi sunkumai pasimiršta ir vėliau atrodo tikrai menki. Dabar dažnai būna taip, kad Majus prašosi, kad jį aprengčiau, pamaitinčiau, nors viską tikrai puikiai moka ir darželyje atlieka pats! Žinoma, tai užima daug laiko, bet kita vertus, manau, kad taip jis reikalauja mano dėmesio. Žinau, jog tai netruks visą gyvenimą, ateis toks laikas, kai jis tikrai nenorės, kad jį rengčiau ir maitinčiau. Juk paauglystėje būna, kad vaikai pradeda mažiau bendrauti, mažiau pasakoti visko tėvams. Aš, žinoma, nenorėčiau, kad ir mums taip nutiktų… Tad dabar labai džiaugiuosi šiuo laikotarpiu, kol mes dar esame surišti ir daug ką darome kartu. Kartais jis pats pradeda valgyti, pavargsta, tuomet aš jam padedu. Manau, kad jis dar nėra labai didelis ir tos pagalbos jam reikia. Tiesiog žinau, kad jis moka viską atlikti pats ir naudojasi manimi, tačiau kol kas jokių drąstiškų priemonių nesiėmiau. Vis atidėlioju, galvoju, gal vasarą ateis pokyčių metas ir reikalausiu, daugiau savarankiškumo.
Tol, kol maitinami krūtimi, vaikai labai prisirišę prie mamos, tačiau vėliau tėtis tampa įdomiu žaidimų draugu. O dar jeigu turi kokį motociklą ar garažą… Su kuo mieliau leidžia laiką Majus dabar? Galbūt yra „vyriškų“ veiklų, kuriose net jūs esate ne itin pageidaujama?
Ne, pas mus taip nėra. Jeigu namuose esu aš, tuomet ir reikalauja tik manęs. Neklauso jokių močiučių, reikalinga mama. Gal todėl, kad jis pagal horoskopo ženklą yra skorpionas – sakoma, kad gimę po šiuo ženklu žmonės yra labai prisirišę prie mamų. Ir aš tikrai jaučiu iš jo, kad Majui manęs tikrai labai reikia. O su tėčiu, žinoma, žaidimai vyksta kitokie: tėtis jį pamėto, pastebiu, kad net ir žaisdami tuos pačius žaidimus jie žaidžia kažkaip kitaip negu aš, labiau vyriškai. Taip pat kas liečią veiklą lauke – dviračius, kamuolio mėtymą, dažniau eina Saulius. Aišku, galėčiau ir aš… Tačiau kažkokių akivaizdžių pokyčių nepastebėjau. Gal dar neatėjo tam laikas? Gal dar per mažas?
Ar turite šeimoje kokių nors tradicijų, bendrų užsiėmimų? Kokie jie?
Mūsų tvarkaraščiai slenkantys ir dažnai keičiasi. Tikrai nėra taip, kad kiekvienas savaitgalis būtų laisvas. Todėl mūsų šeimoje viskas dažniau vyksta ekspromtu: pamatome, kad turime laisvo laiko ir iš karto nusprendžiame, ką konkrečiai darysime. Kadangi gyvename prie Kauno marių, mėgstame eiti pasivaikščioti į miškelį, einame į netoli esančios mokyklos stadioną, kuriame Majus važinėjasi dviračiu. Mes labai mėgstame būti gamtoje, todėl tikrai laukiame vasaros. Mėgstame nuvažiuoti ir prie jūros.
Kokia veikla šiuo metu Majus domisi labiausiai?
Majui labai patinka vanduo ir smėlis. Dabar pradėjome lankyti baseiną ir mokytis plaukti, tai sūnui tikrai labai smagu. Majus mėgsta žaisti su smėliu, ką nors statyti, todėl nupirkau jam kinetinio smėlio, kad galėtų juo džiaugtis ir namuose. Nors jo dabar pilni visi namai, bet aš užsimerkiu ir leidžiu vaikui žaisti.
Ar skatinate jį sekti tėčio ir mamos pėdomis? Kuo norėtumėte, kad jūsų sūnus taptų suaugęs?
Pamenu, vos gimus Majui, sakiau, jog norėčiau, kad jis būtų mokslininkas. Nežinau, kodėl taip galvojau. Galbūt dėl to, kad mokslas šiuo metu yra labai aktualus: visokios nano technologijos, technika gana sparčiai juda į priekį ir greitai keičiasi. Tai tikrai įdomu! Kas liečia šokius ir dainavimą, nematau, kad jis būtų į tai linkęs. Netgi darželyje per dainavimo pamokėles jis nieko nenori daryti. Bet neseniai auklėtoja pasakojo, kad kai Majus dėliojo žaisliukus ir žaidė, sudainavo visą dainavimo pamokėlių repertuarą. Pasirodo jis žino visus žodžius, viską moka, tiesiog nenori to daryti ir negalima priversti. Tiesiog žinau, kad dainuoti jis moka. Mano sūnus yra sportiškas. Nežinau, ar jam tikrai tiks ir patiks šokiai, nes kantrybės turi nedaug, yra labai judrus kaip gyvsidabris. Taip pat pastebėjau, kad jo sudėjimas tinkamas šokiams. Man netgi siūlo atvesti Majų į gimnastikos užsiėmimus. Jeigu Majus sugalvotų ateityje profesionaliai šokti, gimnastikos pagrindai būtų labai svarbūs. O dėl dainavimo aš net atsimenu, kai anksčiau repetuodavau, jis man sakydavo: „mamyte, nedainuok, nedainuok“, bet dabar jau mano repeticijas kenčia, atėjęs paklausia, ar jau baigiau ir jeigu išgirsta, kad dar kartą dainuosiu, eina užsiimti savais reikalais arba kur nors pasislėpti, kad negirdėtų manęs dainuojančios.
Kaip save ir Saulių apibūdintumėte kaip tėvus? Gal esate pasiskirstę vaidmenimis „mama – guodžia“, „tėtis – auklėja“?
Taip, tikrai yra sakoma, kad vienas turėtų būti griežtas, o kitas geras. Bet aš šiaip nesu linkusi jo labai drausminti. Dažniau stengiuosi susitarti gražiuoju, bandau rasti kokį nors priėjimą. Na, ir man kartais atrodo, kad jis nieko blogo nedaro. Jeigu kažkur laksto, kažkur užlipa, aš nematau nieko blogo. Kartais man aplinkiniai sako, jog esu jam per daug nuolaidi, per daug minkšta. Bet aš manau, kad atėjus į svečius negalima tikėtis, kad visą laiką vaikas ramiai išsėdės vienoje vietoje. Juk tai vaikas! Jis turi kažkur padėti savo energiją! Aišku, kai būna tikrai rimtų priežasčių sudrausminti vaiką, aš būnu tikrai labai griežta. Netgi manau, kad esu griežtesnė už Saulių.
Koks yra išskirtinai Sauliaus vaidmuo šeimoje?
Dėl sudėtingo mūsų darbo tvarkaraščio abu keičiamės Majaus priežiūra ir vaidmenimis. Aišku, kas liečia maisto gaminimą, dažniausiai stengiuosi paruošti šeimai, ką pavalgyti. Bet kai manęs nėra, su tokiais darbais kaip perrengimas, migdymas, prausimas, kur nors nuvežimas, Saulius kuo puikiausiai susitvarko. Todėl manau, kad mes puikiai vienas kitą galime pakeisti.
Ar Majui yra tekę gyvai stebėti jūsų pasirodymą/koncertą? Kaip vaikas reaguoja? Ar pažįsta, kad tai jo mama?
Anksčiau būdavo taip, kad jeigu per televizorių rodo, kokią nors tamsią moterį, tai Majus rodo pirštu ir sako, kad tai jo mamytė. O dabar taip, atpažįsta, bet to nesureikšmina. Majui yra tekę stebėti porą mano koncertų ir teatre yra buvęs, bet jam labai sunku išsėdėti vienoje vietoje. Jis lipa ant scenos, nori ant rankyčių, nesupranta, kad negalima…
Spektakliai Kauno muzikiniame teatre, koncertai, direktorės pareigos „Žvaigždžių mokykloje“ ir kaip jūs viską spėjate?
Visko būna, kartais ir nespėju. Sunkiausi periodai turbūt yra šventiniai: prieš Kalėdas ir Naujus Metus. Taip pat sudėtingas rugsėjo mėnuo, kai teatre prasideda sezonas. Didelis užimtumas būna iki sausio mėnesio. Todėl jau sausio viduryje galima pradėti galvoti ir apie atostogas. Vasara – taip pat užimtas sezonas: koncertuojame ir su merginomis, ir aš viena. Būna ir labai užimtų dienų, bet kartais pasitaiko ir laisvesnių. Tačiau pamačiusi, kad kuri nors savaitė sunkiau pildosi, griežtai nutariu, kad būtent tą savaitę jokių užsakymų nepriimsiu ir atostogausiu. Kartais iš tiesų daug ko ir nespėji, net ir „stogas pradeda važiuoti“, bet ramini save, kad tai kažkada pasibaigs. Tačiau kai veikla patinka, tai viskas kitaip, nesijaučiu, kad tai tik mano darbas.
Neseniai dalyvavote Kauno Ąžuolyno bėgime. Kokia dar veikla be sporto užsiimate po darbo? Kaip mėgstate leisti laisvalaikį?
Sportas turbūt ir yra tas laisvalaikis, kuriam griežtai esu nusprendusi skirti laiko savo dienotvarkėje. Stengiuosi taip susiplanuoti dieną, kad ryte bent valandą galėčiau pasportuoti. Vasarą mėgstu važinėti dviračiu, bėgioti. Taip pat labai mėgstu koncertus, spektaklius. Šiek tiek smalsu pasižiūrėti, kaip dirba kolegos, bet kartu patinka ir atsipalaiduoti. Visą laiką kažkaip stengiesi suderinti darbą su poilsiu. Jeigu išvykstu koncertuoti kur nors už Lietuvos ir turiu bent vieną laisvą dieną, stengiuosi pamatyti miestą, šalį, kurioje gastroliuoju.
Ar jūsų gerbėjai dar išvys jus, koncertuojančią grupėje „69 danguje“?
Mes niekada ir nebuvome sustojusios. Koncertuojame ir žiemą, ir vasarai esame numatę koncertų. Gal kartais susidaro toks įspūdis, kad apleidome grupės veiklą, kadangi mažiau rodomės televizoriuje? Dažnai išgirstu tokį klausimą, ar dar koncertuojame, ar galima mus užsisakyti. Tikrai taip – dirbame pilnu tempu!
Kadangi abu su Sauliumi daug dirbate, ar pavyksta atostogas suderinti ir praleisti kartu? Kur dažniausiai vykstate?
Su drauge turime tradiciją kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį savaitei laiko važiuoti su vaikais į Juodkrantę. Šiemet taip pat planuojame vykti ir labai tikimės, kad bus toks pats geras oras, koks buvo jau dvejus metus iš eilės! Mūsų vyrai prisijungia tik savaitgaliais. Na o jeigu pavyksta susiderinti atostogas kartu su Sauliumi, tai žinoma, atostogaujame visa šeima kartu. Dažniausiai būname Lietuvoje, tik šiemet pirmą kartą po trijų metų pertraukos pavyko išvažiuoti į užsienį.
Įprasta, kad pabaigoje ką nors palinkėtumėte mūsų skaitytojoms mamoms.
Pirmiausia, palinkėčiau džiaugtis tuo, kad jos yra mamos. Man asmeniškai motinystė išvis atvėrė kažkokias naujas čakras, mane sustiprino, išlaisvino iš visokių kompleksų, atsirado naujų jėgų. Visoms mamos palinkėčiau, kad jos jaustųsi stiprios, švelnios, gražios ir džiaugtųsi tuo, kad gali padovanoti gyvybę!
Autorė Dovilė Palubinskienė
Pagrindinė nuotrauka Egle Pinikiene – photography
