Nuo darželio iki šeštos klasės vaikai mokykloje kasmet praleidžia daugiau nei tūkstantį valandų, todėl jų patirtis ir ten sutinkamų mokytojų ir kitų suaugusiųjų požiūris į juos turi labai didelę reikšmę besiformuojančiai amsenybei.

Kalbant apie berniukus, vidutiniam berniukui labai sunku pasiekti pradinės mokyklos mokymo programoje numatytus raidos ir akademinius tikslus, kai daugiausia dėmėsio skiriama – kognityviniams gebėjimamas, kurių berniukai paprastai įgyja vėliau už mergaites. Kai kurie berniukai brandumu lenkia kitus vaikus, o kai kurios mergaitės atsilieka nuo daugumos, tačiau palyginus vidutinio berniuko ir vidutinės mergaitės gebėjimus, akivaizdu, kad darželyje ir pradinėse klasėse berniukai mergaitėms neprilygsta.

Kitas momentas, kad mokyklos aplinka – išskirtinai moteriška, todėl susidaro įspūdis, kad bendra atmosfera nepalanki berniukams, netoleruojanti per nelyg didelio judrumo ir nevaldomo impulsyvumo, kuriuo pasižymi berniukų elgesys. „Čia nieko negalima daryti!” – po pirmų dienų mokykloje sako berniukai… Tokioje mokyklos aplinkoje berniukai jaučiasi, kaip „baltos varnos”.

Berniukai paprastai būna labai judrūs ir dažnai elgiasi impulsyviai. Jų energija užkrečiama ir ypač lengvai persiduoda kitiems berniukams, o jausdamiesi fiziškai energingi, jie gali tapti nevaldomi ir psichologiškai. Jie dažniausiai nebijo rizikuoti ir, atrodo, visai nesijaudina, kad pargriuvę gali susižeisti ar gauti pylos. Berniukai pirmiau pradeda daryti ir tik vėliau pagalvoja apie pasėkmes.

Platonas yra pasakęs „iš visų laukinių padarų berniukus suvaldyti sunkiausia”.

Visi berniukai apdovanoti judrumu, impulsyvumu ir fizine – berniukiška – jėga, ir kiek vertingos bus šios savybės priklausys nuo tėvų, mokytojų, paties vaiko ir aplinkybių.

Autorė Roberta Behrens