Kiekvienais metais galime mėgautis vasaros malonumais — o kas galėtų būti geriau už jaukią šeimos iškylą gamtoje ar pasilepinimą saulės ir vandens malonumais paplūdimyje? Tik štai čia praverstų prisiminti gerai žinomą posakį „atsarga gėdos nedaro” — kad kelionė į paplūdimį baigtųsi su tokia pačia gera nuotaika, kaip ir prasidėjusi. Dalykai, kuriais paplūdimyje turime lepintis atsargiai, yra šie: saulė, vanduo ir smėlis. O dabar trumpai apie kiekvieną iš jų.

Saulė. Per didelės dozės jos tiesioginių spindulių gali sukelti odos nudegimus. Pirmieji nudegimo požymiai — paraudimas, niežulys, gali iškilti ir pūslelių. Ir nepamirškime — mažylių oda daug jautresnė nei mūsų, suaugusiųjų! Todėl laikykimės auksinės vasaros džiaugsmų taisyklės — prie saulės ir patys, ir vaikučius pratinkime pamažu. Pirmą dieną paplūdimyje medikai pataria degintis tik 10 — 15 minučių, o deginimosi laiką ilginti kasdien po truputį. Nevalia pamiršti kepurių, jei itin kaitri diena — visą vaikelio kūną dengiančių rūbelių ir, žinoma, apsauginių kremų nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi. Kaitrūs spinduliai gali sukelti ne tik nudegimus, bet ir saulės smūgį. Perkaitusį vaiką reikia paguldyti pavėsyje, atvėsinti galvytę, duoti gerti kuo daugiau skysčių — geriausia šaltų, ir vėliau būtinai apsilankyti pas gydytoją. Vizitas pas pediatrą nebus pro šalį ir dar prieš vykstant prie jūros ar ežero — verta išsiaiškinti, ar mažylis nėra saulei alergiškas.

Vanduo. Gal ir nekaltai atrodo smėlio pilių statymas ant jūros kranto, bet už pusiausvyros netekusį vaikutį bangos gali būti stipresnės. Ko gero, tėvai jausis daug ramiau, jei vieną ar su bendraamžiais ant jūros kranto bežaidžiančią atžalą galės nuolat sekti bent akies krašteliu, o idealu būtų, jei vaikutis savarankiškai jūros, ežero ar upės krantu žygiuotų jau mokėdamas plaukti. Galbūt, jei žinote, kad vasarą tikrai atostogausite prie vandens telkinio, vertėtų pagalvoti apie vaikiško baseino lankymą? Ir dar vienas dalykas — prieš leidžiant mažylį maudytis, įsitikinkite, ar maudynių vietoje nėra jokių daiktų, dėl kurių mažasis galėtų susižaloti.

Smėlis. Neretai verksmą paplūdimyje galima išgirsti būtent dėl jo — sutikite, jausmas pakliuvus į akis smėlio tikrai nepavydėtinas – tuo labiau mažam žmogučiui, nė neišmanančiam, kaip gelbėtis iš tokios padėties. O mama ar tėtis tai žinoti privalo: į akis patekus smėlio, reikia kuo greičiau jas praplauti vandeniu. Tačiau jūros, ežero ar upės vanduo netinka — tokiu atveju būtinas virtas ir atšaldytas. Jei atsirastų paraudimas ar uždegimas, nepatingėkite kreiptis į gydytoją.

Belieka palinkėti smagaus ir ramaus poilsio, ir nepykite ant tų, kurie kartoja „nepalikite savo vaikų be priežiūros!”