„Ignas visą laiką buvo nevalgus. Mažai valgė būdamas kūdikis, o ir dabar yra labai išrankus maistui. Valgo tik įvairias košes, pieno produktus, kai kurias daržoves ir vaisius“ —  pasakoja žvitraus keturmečio Igno mama Eglė Ratkevičienė. – „Deja mėsos sūnus nevalgo visiškai. Ji jam smirdi…“. Su įvairiais vaiko valgymo įnoriais susiduria dažna mama. Kaip išvengti paaugusių vaikų „nevalgumo“?

Jei vaikas atsisako valgyti?

Nutinka taip kad ūgtelėję vaikai staiga pakeičia mitybos įpročius – atsisako valgyti mėsą, žuvį, daržoves ar kitus iki tol mėgtus maisto produktus. Psichologė Lina Štaupienė teigia, kad skirtingai nei suaugusiems, 2-3 metukų amžiaus vaikams iš tiesų neatsibosta tie patys patiekalai. „Jei jiems patinka įvairios košės, jie jas mielai ir valgo, jeigu nepatinka —  tai ir su dainomis nepriprašysi suvalgyti nors vieną šaukštą“, – pasakoja psichologė. Nereikėtų vaiko barti ar jam priekaištauti, kad nevalgo, apie tai pasakoti kitiems žmonėms vaikui girdint.

Jei vaiko prastas apetitas ar jis atsisako valgyti kuriuos nors maisto produktus, galite pabandyti:

• Nemėgstamus produktus pakeiskite mėgstamais. Jei vaikas atsisako valgyti mėsą – neverskite jo. Valgymas neturi tapti nemalonia, konfliktiška procedūra. Prievarta nepadės mažylio pamėgti kurio tai maisto produkto. Pasitarkite su šeimos gydytoju ar pediatru ir nemėgstamus produktus keiskite vaiko mėgstamais, maistingais, reikalingomis medžiagomis turtingais produktais (pavyzdžiui, grūdai, ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, razinos yra turtingi geležimi). Jei reikės, gydytojas skirs vaikui vitaminų ar geležies preparatų.
• Derėkitės. Jei vaikas nevalgo, pabandykite jį įkalbėti. Pasakykite, kad jei valgys —  greičiau užaugs didelis, bus greitas kaip tėtis ar vyresnis brolis (sesuo) ir pan. Šiuo atveju padėtų valgymas po šaukštą už šeimos narius („už tėvelį“, „už mamytę“, „už močiutę“) arba už kiekvienus metukus („už antruosius metukus“, „už trečiuosius metukus“ ir t.t.).
• Gudraukite. Jei vaikas nevalgo kokio nors produkto (pvz., mėsos, žuvies), pabandykite nedidelį jo kiekį įmaišyti į patiekalą. Jei pavyks —  normą po truputį didinkite. Galbūt taip pavyks vaiką pripratinti.
• Skaniai gaminkite ir gražiai patiekite. Sakoma, kad pirmiausia paragaujame akimis. Tai galioja ir vaikams. Pasistenkite maistą patiekti patraukliai, kad jis ne tik būtų skanus, bet ir taip atrodytų. Įsigykite lėkštelę su piešinuku dugne —  vaikui bus paskata suvalgyti ir pamatyti piešinuką (tačiau neverskite jo tai daryti). Į vaiko lėkštelę dėkite nedidelę porciją. Didelė jam atrodys neįveikiama ir jis tikrai atsisakys valgyti.
• Valgykite kartu. Ne tik maitinkite vaiką, bet kartu su juo valgykite.
• Ribokite smaguriavimą. Tarp valgymų vaikui duokite mažiau saldumynų ir kitokių užkandžių (pieno produktų, sausainių, saldainių ir kt.). Galbūt jis pasisotina saldumynais ir dėl to atsisako „rimtai“ valgyti?

Jei vaikas valgo mažai ir nenoriai, pasistenkite paįvairinti jo mitybą, skirtingai gardinkite jo mėgstamus patiekalus. Atsiminkite, kad jo mėgstamas košes galima pagardinti ne vien tik cukrumi, bet ir džiovintais vaisiais, šviežiomis ir šaldytomis uogomis, riešutais. Derėtų prisiminti ir daržovių košes. O užderėjus rudeniniam derliui vaikams galite troškinti daržoves (jos turėtų būtį traškios, o ne košės konsistencijos), palepinti miltiniais blynais į kuriuos labai smulkiai įtarkuota moliūgo ar cukinijos. Ir skanu, ir sveika.