Sprendimai arba NEBIJOKIT KLYSTI, NESKUBĖKIT TEISTI

Aš kartais savęs klausiu kodėl aš vis gi rašau šį blogą ir kam dalinuosi savo asmeniniu gyvenimu, leisdama kitiems analizuoti mano sprendimus ir teisti arba teisinti.

Ir dažniausiai sau duodamas atsakymas – tam, kad padrąsinčiau kitas. Tas, kurios taip pat gauna begalę spaudimo ir paaiškinimų kodėl jos yra geros ar blogos. Kad štai „mes tai elgėmės kitaip”, o jūs savo poelgiais tai jau į dangų nepateksit, nes esat blogos. Čia ne tik apie motinystę, čia apskritai apie polinkį kitiems aiškinti kaip elgtis.

Visai neseniai pasidalinau su jumis savo išgyvenimais bandant nujunkyti. Oi, kiek komentarų sulaukiau viešai ir asmeniškai. Ir kiek daug klausimų iš aplinkos „tai kaip tau sekas nebeduoti?”

O mes pabandėm ir supratom, kad dar nelaikas. Kad mums dar reikia vienas kito. Kad reikia to proceso. Ir kad tai – tik mūsų šeimos sprendimas, nes tik mes tame gyvename ir geriausiai jaučiame.

Pradėjus garsiai apie tai kalbėti, išgirdau kiek daug moterų nutraukė, arba atvirkščiai – ilgai maitino, nes tam spaudė aplinka.

Mielosios, mes kiekviena esam atsakinga už savo gyvenimus ir sprendimus jame. Nebijokime bandyti, klysti ir bandyt dar kartą. Ir nepamirškime – kartais mūsų sprendimai tinka tik mums, nepirškime jų kitiems

Deimantė