Atvėsus orams – padaugėja ir susirgimų, ypač dažnai tenka susiduri su peršalimu ar gripu. Dažnai išgirstame klausimų, o kaip yra susirgus nėštumo metu? Kaip gydytis, ar gali kilti pavojus vaisiui ar pačiai nėštukei? 

Besilaukiant kūdikio peršalimas gali tapti pavojingu tiek mamytei, tiek vaikui. Kaip gydytis?

Susirgus nėščiajai, ligos eiga gali būti kitokia. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad peršalimas būsimajai mamytei gali sukelti mažakraujystę. Be to, gripas ar kita virusinė infekcija gali stipriai pakenkti vaisiaus vystymuisi.

Kaip gydomas gripas?

Gydymą turi skirti gydytojas, kuriam turite iškart pranešti, kad esate nėščia. Nėščiųjų, užsikrėtusių gripu, gydymas kiek skiriasi nuo įprasto. Juk kai kurių preparatų nėščiosioms vartoti negalima. Todėl gydant gripą pasitelkiami homeopatiniai preparatai ir liaudies patarimai. Būtina vartoti daug skysčių, padedančių „išplauti“ pavojingą virusą iš organizmo. Geriausia būtų gerti rūgščius, daug vitamino C turinčius gėrimus. Kad nukristų karštis, nėščiosioms skiriamas paracetamolis. Nuo kosulio gydytojas skirs preparatą, kurį galima vartoti nėščiosioms, bei vaistažolių nuoviro garų inhaliacijas. O antibiotikų neskiriama net ir nesilaukiančioms gripu užsikrėtusioms ligonėms.

Kokios gripo pasekmės nėštumui?

Natūralu, kad nėščioji labai jaudinasi, kaip gripas gali paveikti kūdikio sveikatą. Iš kart norime patikslinti – nei vienas gydytojas negali 100% garantuoti, kad liga nepaveikė kūdikio vystymosi. Galima tvirtai pasakyti tai, kad gripas pavojingiausias pirmojo nėštumo trimestro metu (iki 12 sav.). Šiuo periodu, kai intensyviai formuojasi vaisiaus organai ir audiniai, labai svarbi gera motinos sveikata. Vėliau, kai jis tik auga, susirgimas gripu jau negali pakenkti organų struktūrai.

Taigi:

Pirmasis nėštumo semestras (iki 12–13 sav.): infekcijos gali sukelti persileidimą ar nėštumo nesivystymą, kai kuriuos apsigimimus – zuikio lūpą, hidrocefaliją (kai skystis kaupiasi galvos ir nugaros smegenyse) ir kitus nervų sistemos pažeidimus.

Antrasis nėštumo semestras (13–27 sav.): peršalimas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, nedidelius vaisiaus vystymosi sutrikimus.

Trečiasis nėštumo semestras (nuo 28 sav.): persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos gali sukelti vaisiaus vandenų padaugėjimą ar sumažėjimą, tokiu būdu stipriai pakenkiant vaisiaus vystymuisi, be to gali nukentėti ir placenta.

Ką daryti?

Pakilus temperatūrai, reikia stengtis organizmui sudaryti sąlygas numušti ją pačiam. Vienas iš natūralių būdų – prakaitavimas. Tad svarbu daug gerti – maždaug 1,5 – 2 litrus, žinoma, jei būsimai mamytei nebuvo didesnių patinimų ir gydytojas neliepė kitaip. Labiausiai tiktų džiovintų vaisių kompotas, žalia, liepžiedžių, aviečių lapų arba džiovintų mėlynių arbata. Jei nėra alergijos, nepakenks ir šaukštelis medaus. Gerai temperatūrą mažina šviežios morkų ir kopūstų sultys (3/4 morkų ir 1/4 kopūstų). Šviežiose sultyse yra biologiškai aktyvių medžiagų – fitoncidų. Jie slopina bakterijų dauginimąsi – taigi yra ir nebloga profilaktinė priemonė prieš komplikacijas.

Karščiui pakilus smarkiau, temperatūrą teks mažinti vaistais, prieš tai būtinai pasitarus su gydytoju. Atsargumas reikalingas todėl, kad dauguma vaistų praeina pro placentos barjerą ir gali pakenkti vaikeliui.

Jei nėščioji gripu persirgo itin sunkiai, pasireiškė gripo komplikacijų, kūdikio infekavimo tikimybė, nors ir nedidelė, vis tiek išlieka. Tokiu atveju galima atlikti „trigubą hormonų testą“, tačiau jo rezultatai ne visada patikimi, nes priklauso nuo daugybės faktorių. Jei šis tyrimas nenuramina ir reikia kitų tyrimų, atliekama amniocentezė (tiriami vaisiaus vandenys, kuriame yra jo ląstelių, kurios tiriamos dėl galimų apsigimimų). Tyrimas rizikingas, nes yra pavojus, kad viena iš šimto moterų gali persileisti. Todėl prieš sutikdama tirtis turėtumėte viską labai gerai pasverti.

Nėščiosios organizmo imunitetas dažnai būna nusilpęs, todėl tikimybė užsikrėsti didesnė. Taigi, grūdinkitės, gyvenkite ir maitinkitės sveikai, mankštinkitės.

Kitos bėdos…

Kosulys – ne tik daugelio ligų simptomas, bet ir apsauginė reakcija, mat kosint iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai ir uždegiminės reakcijos metu susiformavę karkalai. Kosulys gali būti drėgnas ir sausas. Drėgno kosulio metu iš bronchų pašalinami karkalai, kuriuose dažniausiai gyvena mikroorganizmai.

Ką daryti? Prie drėgno kosulio nereikia gerti kosulį slopinančių vaistų! Priešingai, reikia vartoti atsikosėti padedančius vaistus, kurie padeda pasišalinti karkalams. Geriausiai tam tiks šilti skysčiai, vaistažolių arbatos. Atsikosėti padės virtų bulvių šilti kompresai, dedami ant krūtinės, bei vaistažolių arbatos, inhaliacijos (čiobrelis, raudonėlis, eukaliptas).

Sausas kosulys atsiranda dėl nosiaryklės uždegimo ir lydi gerklės „kutenimą“ ar skausmą. Šį nemalonų pojūtį sumažinti padės skalavimai (ramunėlių, medetkų ar kt.). Jie ne tik slopina uždegimą, bet ir veikia antiseptiškai, sumažina dirginimą. Kartais peršalus kamuoja labai įkyrus naktinis sausas kosulys, kuris atsiranda dėl gleivių tekėjimo užpakaline ryklės sienele. Išeitis iš šios nemalonios padėties taip pat yra – reikia, kad nėščioji pakeltų galvą aukščiau, t.y. miegotų ant kelių pagalvių. Naktį mažiau kosėsite, jei geriau išsišnypšite nosį, reguliariai plausite ją jūros vandens tirpalais.

Jeigu būsimoji mamytė suslogavo, tai vėlgi pirmas vaistas – jūros vandens tirpalo purškalas. Purkšti reikia po du–tris įpurškimus 3–4 kartus per dieną. Tai padės iš nosies pašalinti virusus, alergenus ir dulkes bei atstatyti gleivinės funkciją. Jeigu nosis užgulta, galima įpurkšti homeopatinių preparatų.

Pasveikusiai po peršalimo nėščiajai rekomenduojama atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą bei elektrokardiogramą. Nuo 30–tos nėštumo savaitės reiktų pasekti ir kaip jaučiasi mažylis, ištyrus jį kardiotografu. O praėjus 2–3 savaitėms po infekcijos gydytojai kartais pataria atlikti ultragarsinį tyrimą, kurio metu patikrina, ar infekcija nepaliko pėdsako – komplikacijų.

Šaltinis