Pamirštas vyras arba VISKAS PRASIDĖJO nuo DVIEJŲ.

Nėra sunku būti geru pavyzdžiu, kai turi iš ko mokytis. Mano tėveliai santuokoje yra jau 44 metus, uošviai – 33. Taigi, kai kyla noras pasitarti šeimos klausimais, žinau į ką kreiptis. Dar mūsų su vyru draugystės pradžioje, kai drugeliai kutena pilva, mama man dažnai primindavo, kad drugeliai po kurio laiko nurimsta ir nutūpia. O sėkmingą šeimą išlaikyti reikia pastangų. Ypač, kai atsiranda vaikai, primindavo man ji. Nes meilės ir rūpesčio objektu tampa nebe vyras, o vaikutis.

Gerai, kad tai žinojau nuo pat pradžių. Ir dar besilaukdama tvirtai sau pažadėjau – mano meilė vyrui neišblės, ir jis tai turi jausti.

Žinau ne vieną pavyzdį, kai sulaukus gandrų, vyras ir moteris tampa tėčiu ir mama. Pamiršdami, kad pirmiausia jie – vyras ir žmona. Tada vaikai užauga, nebereikalauja tiek dėmesio, o namuose likę du žmonės pradeda dalintis buitimi, bet ne jausmais.
Todėl nuo pat pirmos dienos ligoninėj, kai gimė mūsų sūnelis, matydama koks nuostabus tėtis yra mano vyras, kartojau jam, kad jį myliu dar labiau. Tą sakau kiekvieną dieną.

O kai mažylį užmigdome, nepuolame nudirbti per dieną nespėtų nudirbti darbų, o laiką leidžiame dviese.

Labai svarbu nepamiršti, kad šeima prasideda nuo dviejų, vienas kitą mylinčių žmonių. Tad šeimos puoselėjimas tuo ir turėtų tęstis. O vaikai, matydami laimingus, vienas kitą mylinčius tėvus, auga ramūs ir laimingi

Su meile,

Deimantė

Puslapiai: 1 2