Energingos, besišypsančios, iš to pačio namo, tos pačios laiptinės ir to net pačio aukšto – dvi mamytės kaimynės pradėjo siūti labai smagius miego žaisliukus „Muniukus”! Taip jau sutapo, kad savo pirmuosius vaikučius kartu augino, susidraugavo, o antrą kartą ir vėl kartu „atostogauja”. Kadangi atėjo ruduo, labai norisi kažką veikti, bemezgant ir beneriant kilo kita idėja – savo vaikučiams pasiūti miego žaisliukus – „Muniukus„. Kaip gi viskas prasidėjo, kur galime rasti ir kaip gi atrodo tie stipriai garsėjantys „Muniukai”, šį kartą mums pasakoja net dvi mamytės Laura ir Justė. 

Kas paskatino jus pradėti kurti? Siūti „Muniukus”? Kaip gimė ši idėja?

Laura: „Muniukų” idėja gimė prieš ketverius metus. Gimė toks gražus, švelnus ir mažiukas mano (Lauros) pirmagimis. Dar nėštumo metu kilo idėja būsimam lėliukui ne pirkti, o siūti pataliukus. Turbūt visos mamos supranta, apie ką aš kalbu. Tas nenumaldomas noras sukti lizdelį. Taigi, nupirkau patinkantį audinį ir uošvienė pasiuvo pagalvėlių bei kaldrytės užvalkaliukus (apie siuvimą pačiai nė kalbos nebuvo, aš juk „ne prie meno”). Mažyliui augant, pastebėjom, kad jis kuo toliau tuo labiau negali ir nenori skirtis su savo „paduškėle”. Kadangi visą pagalvę vežiotis ir nešiotis buvo nepatogu, kažkada skubėdami, padavėm tiesiog užvalkaliuką ir – tiko. Na, o tada ir prasidėjo smagumas. Vaikas iki šiol ir miega, ir valgo, ir žaidžia tik įsikibęs savo užvalkaliuko, o susirgęs ar pargriuvęs deda ant skaudančios vietos ir rodo, kad gydo. Visa laimė, kad turėjom du vienodus, nes paėmus skalbti būdavo skandalas. Vaikas priropodavo prie skalbimo mašinos, atsistodavo ir verkdavo žiūrėdamas, kaip užvalkaliukas skalbiasi.

Reikėjo tą daiktą kažkaip pavadinti, tai pradėjom sakyti „Mylimukas”. Vytukas (mano sūnus) ištarti negalėjo, tai sakydavo „Muniukas”. Tas pavadinimas taip visiems „prilipo”, kad dabar visi mūsų artimieji, draugai ir kaimynai puikiai žino kas čia toks. Kadangi per ketverius metus „Muniukas” smarkiai „nusimylavo”, reikėjo kažką daryti. Taip man kilo idėja pasiūti naują miego draugą. Senasis jau nusipelno užtarnauto poilsio: ir į darželį Vytuką išleido, ir po kiekvieno griuvimo guodė…

Taip nusipirkau naujų medžiagėlių ir su idėja keliavau pas kaimynę. Ta pati gatvė, tas pats namas ir tas pats aukštas, o ir siuvimo mašiną dovanų gavo. Justė irgi yra mama, dviejų smagių vaikiukų: 4 metų Marijos ir 1,5 metų Simo. Paaiškinau situaciją, o ji juokiasi… Žino, kad per tiek metų ne kartą bandėm pakeisti „Muniuką” kuom nors kitu, bet deja, tiko tik tas, iš tos pačios medžiagos užvalkaliukas. Būtų paprasta nupirkti tokios pat medžiagos ir naują pasiūti, bet kad visur išieškojau – tokios nebėr! Sakiau sau viduje, jei kada rasiu, nupirksiu ir visą dvigulį komplektą pasiūsiu, būtų ką Vytuko būsimai žmonai padovanoti, tegul miega sau su „Muniukais” abu (šypsosi).

Taigi pamąstėm abi ką gi čia įdomaus iš naujų medžiagėlių pasiūti. Pirmas bandymas buvo katytė – pagalvytė. Pasiuvom. O kiek buvo streso, o kaip nepatiko! Iš naujo paišėm, kirpom, siuvom, taisėm, siuvinėjom. Jau galvojom gal ir mesti čia viską, bet visgi darėm vėl ir vėl. Susitikdavom naktim laiptinėje ir tardavomės, spręsdavom kokias čia akis siuvinėti, kokias spalvas derinti, kaip geriau susiūti… Kol galų gale – valio! Pavyko taip, kaip mums ir patinka. Ką ten mums, vaikai iš proto ėjo. Mylavo vienas, mylavo kitas, pristoję zyzė „ar čia man?”. Prašė kuo greičiau užsiūti „dupcę” ir duoti žaisti. Tada jau mes užsivedėm! Po katės gimė meškis, zuikis, debesėlis, avytė ir taip vis toliau, ir toliau! Idėjų dar kokiems metams į priekį! Vyrai pradėjo juoktis, kad namie jau net katinas turi savo „mylimuką”. Susimąstėm, kur visus dėti? Norint toliau kurti, reikia turimais su kažkuo pasidalinti. Taip ir gimė „Sleepy Moony” ir idėja siūti vaikams miego draugus, paduškiukus – Muniukus.

Kuo užsiėmėte iki tol? Ar siuvimas – rankdarbiai buvo jūsų mėgstamas hobi ir iki nėštumo?

Puslapiai: 1 2